Šiandien Vilniuje vyko Vidaus reikalų ministerijos organizuotas pasitarimas „Tęsiame pokyčius. Kokių tikslų siekiame įgyvendindami Vidaus tarnybos statutą?“, kuriame dalyvavo darbo grupių ir partnerių, rengiančių Vidaus tarnybos statutą įgyvendinančius teisės aktus, atstovai.

Pasitarimo tikslas – bendromis pastangomis generuoti idėjas, kaip optimaliai įgyvendinti naująjį statutą, taip pat skatinti ir gerinti komandinį darbą, ugdyti asmeninės atsakomybės kultūrą.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą, kuris, su tam tikromis išimtimis, įsigalios 2016 m. sausio 1 d.  Atsižvelgiant į daugiausiai pareigūnų susidomėjimą keliančius klausimus, straipsnių ciklo „Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti!“ kiekvienoje dalyje trumpai pristatysime su naujuoju Statutu įsigaliosiančius pasikeitimus.

Pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų pertvarkos.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2015 m. liepos 24 d. potvarkiu Nr. 136 sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų pertvarkos gairėms parengti. Darbo grupėje Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai atstovauja Olga Kilkinova. Atsižvelgiant į darbo grupei pateiktą medžiagą (Valstybinių pensijų sistemos teisinis reguliavimas, Lietuvos socialinių tyrimų centro parengta Pensijų skaičiavimo būdo analizė ir valstybinių pensijų reformos koncepcija bei Siūlymai dėl valstybinių pensijų reformos) teikiame sekančius pasiūlymus bei pastabas.

Asmenims, kurie vairuodami neblaivūs sukelia tragiškus autoįvykius, turėtų būti taikoma maksimali numatyta įkalinimo bausmė, be teisės būti paleistiems anksčiau laiko, mano vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Vertindamas penktadienio nakties tragišką įvykį, per kurį, kaip įtariama, neblaivus vilkiko vairuotojas mirtinai sužalojo tarnybą neseniai pradėjusią 20-metę policijos pareigūnę, jis taip pat pareiškė užuojautą žuvusiosios artimiesiems ir visai policijos bendruomenei. „Tie, kurie padarė įvykį su tokiomis pasekmėmis, nemanau, kad ateityje galėtų apskritai vairuoti, jei būdami neblaivūs nužudė kitą asmenį (...). Matyt, po tų įvykių, kuriuose žūsta žmonės dėl girtų vairuotojų, turėtų būti realios sankcijos, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme, skiriama laisvės atėmimo bausmė. Reikėtų labai atidžiai vertinti ir jų galimybę anksčiau išeiti į laisvę neatlikus visos bausmės“, - BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Pranešimas žiniasklaidai,

2015 m. rugsėjo 4 d.,

Vilnius

Šiąnakt Radviliškyje įvyko tai, ką daugelis prognozavo po prezidentės Dalios Grybauskaitės viešo pareiškimo dėl pareigūnų ginklo panaudojimo. Girtas vairuotojas partrenkė vos mėnesį dirbusią policijos pareigūnę ir pabėgo. Laimei, žuvusios pareigūnės kolegoms nereikėjo spręsti dilemos, kada išsitraukti ginklą - vairuotojai sąžinė grįžo gana greitai ir jis sustojo. Be šūvių. O jeigu nebūtų norėjęs sustoti? Šioje istorijoje dar viena mintis neduoda ramybės. Kol kas nėra jokios valdžios reakcijos. Ne taip, kai dėl klaidos buvo sužeistas kontrabandininkas.

Lietuvos policijos imuniteto padalinių vienas uždavinių - stoti į policijos pareigūnų pusę, kuomet jie patiria neteisėtą spaudimą ir kaltinimą tuo, ko nepadarė ir nė nemanė daryti, apginti jų vardą ir sąžiningai atliekamas pareigas. Taip pat sėkmingai sekasi išaiškinti atvejus, kai pašaliniai asmenys vykdo nusikalstamas veikas prisidengdami policijos pareigūno vardu ir daro žalą visos šalies policijos reputacijai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo manymu, penktuosius metus gyvuojantys šalies policijos imuniteto padaliniai atlieka milžinišką darbą ne tik „švarindami" policijos bendruomenę nuo susikompromitavusių kolegų, tačiau ir apsaugodami dorus bei sąžiningus savo kolegas. „Tikiu, kad su kiekviena diena vis mažiau policijos darbuotojų abejoja šios tarnybos būtinumu, žinau ne vieną pareigūną, kuris buvo apsaugotas nuo pavojingų kėsinimųsi ar neteisingų kaltinimų", - teigė šalies policijos vadovas.