Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (5 dalis)
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą, kuris, su tam tikromis išimtimis, įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į daugiausiai pareigūnų susidomėjimą keliančius klausimus, straipsnių ciklo „Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti!“ kiekvienoje dalyje trumpai pristatysime su naujuoju Statutu įsigaliosiančius pasikeitimus.
11. Ginčai. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute ne tik įtvirtinta individualaus tarnybinio ginčo sąvoka, bet ir parengtas naujas, nors ir vienintelio straipsnio, skirsnis, reglamentuojantis ginčų sprendimo vidaus tarnyboje ypatumus. Taigi, individualus tarnybinis ginčas – tai vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl Statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Naujasis Statutas numato, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Taigi, vidaus reikalų įstaigose ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui iš vienodo skaičiaus konkrečios vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų bus sudaromos tarnybinių ginčų komisijos. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką pavesta nustatyti vidaus reikalų ministrui. Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai galės pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas galės būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo leidėjo sudaryta galimybė pareigūno nesutarimus su vidaus reikalų statutine įstaiga spręsti pačioje įstaigoje, o ne teisme, teigiamas pokytis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kilęs ginčas gali, o ne turi būti sprendžiamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka subjektą, šiuo atveju – tarnybinių ginčų komisiją. Kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją nėra imperatyviai privaloma ginčo sprendimo stadija, tai tik pareigūno teisė rinktis – spręsti ginčą įstaigos viduje ar teisme. Tai reiškia, kad pareigūno kreipimasis į tarnybinių ginčų komisiją nestabdys skundo padavimo teismui termino. Dėl to, kiekvienu konkrečiu atveju, pareigūnas privalo itin gerai įvertinti ginčo dalyką ir spręsti dėl subjekto, kuriame tikisi ginčą išspręsti, pasirinkimo.
12. Atleidimas iš vidaus tarnybos.
12.1 Atleidimas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Statute numatytas naujas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – atleidimas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Pareigūną atleidžiant iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, turės būti sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos pareigūno atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės kompensacijos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.
12.2 Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu. Keičiama ir atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarka. Šiuo metu numatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Naujajame Statute atsiranda naujos, sakykime sugriežtintos, prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo sąlygos. T.y. pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Tiesa, įstatymų leidėjas numatė galimybę socialiniams partneriams šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyti kitokį prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminą.
12.3 Išeitinė kompensacija. Naujajame Statute numatyta kita išeitinės kompensacijos mokėjimo tvarka, t.y. išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.
13. Kiti Statuto pakeitimai. Nors daugiausia klausimų ir diskusijų kyla dėl esminių pasikeitimų, tokių kaip vertinimas, darbo užmokestis, išsilavinimas, išstatutinimas, socialinės garantijos ir pan., tačiau palyginimo metodu siūlome susipažinti ir su kitais naujojo Vidaus tarnybos statuto pakeitimais.
| Šiuo metu Statute nustatyta
|
Naujajame Statute nustatyta |
|
Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas. |
17 str.
Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.
|
|
Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau nei nustatytas terminas. |
35 str.
Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau nei sueis nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo.
|
|
Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.
|
40 str.
Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I pusmetį. |
|
Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui.
|
40 str.
Pareigūnui, kuriam dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek, kiek truko laikinasis nedarbingumas, o kai nėra galimybės pratęsti, jos nukeliamos. |
|
Pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį. |
52 str.
Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje.
|
|
Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. |
52 str.
Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.
|
|
Pareigūnai gali tarnauti: 1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų; 2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus; 3) aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų; 4) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.
|
63 str.
Pareigūnai gali tarnauti: 1) pirminės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 55 metus; 2) vidurinės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 60 metų; 3) aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 65 metai.
|
|
Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. |
69 str.
Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo nustatytų reikalavimų (t.y. ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat atiduoti patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones). |
Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (1 dalis) ČIA.
Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (2 dalis) ČIA.
Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (3 dalis) ČIA.
Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (4 dalis) ČIA.
