Policininko profesija pastaruosius penkerius metus susižavi vis daugiau jaunimo, tai įrodo ir norinčiųjų mokytis Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) skaičiai. Prieš penkmetį į policiją veržėsi apie 500 jaunuolių, o šįmet LPM mokytis norėjo 816 asmenų. Deja, nemažai vaikinų ir merginų taip ir neįgyvendindavo savo vaikystės svajonės, nes jiems koją pakišdavo itin griežti sveikatos būklės reikalavimai.
Prastas regėjimas ir stuburo ligos – dažniausiai pasitaikančios ligos, kurios jaunuoliams neleisdavo mokytis LPM. Šįmet dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų medicininės pažymos negavo 208 asmenys.
Mokykla kartu su Policijos departamentu ėmėsi iniciatyvos, jog kai kurie sveikatos būklės reikalavimai būsimiems policijos pareigūnams būtų pakoreguoti.
Kreipiuosi į Jus po neeilinio įvykio, kai gindamas Lietuvos, jos ūkio ir žmonių saugumo interesus mūsų kolega panaudojo jam įstatymu suteiktas galias tramdydamas asmenis, kurie, jo įsitikinimu, darė kriminalinį nusikaltimą.
Įvykis, kaip žinia, baigėsi tragiškai. Bet tai - nuolatinio realaus karo mūsų šalies pasienyje, karo, kuriame kariaujame tam, kad mūsų žmonės būtų saugūs, kad apsaugotume valstybės ekonominius interesus, rezultatas.
Akcentuoju dar kartą: Jūs, t. y. vidaus reikalų sistemos pareigūnai, pirmiausia pasieniečiai ir policininkai, kariaujate kasdien. Daugelis - netausodami sveikatos, rizikuodami, kai kiti ,,įsisavina" protu nesuvokiamas eurų sumas. Tuo tarpu valstybės žmonių ekonominiams interesams ginti, kasdieniam saugumui užtikrinti pareigūnas paliekamas tik kaip gyvas skydas, o ištikus bėdai neretai skubama jį pasmerkti.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės šiandien neretai turi daugiau ir didesnių galimybių, todėl pateisina tai, kad valstybės tarnautojams jų darbo sąlygas reglamentuojančiame įstatyme paliekamos didesnės socialinės garantijos.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad psichologų etatų įsteigimas policijoje pasiteisino, todėl jų atsiradimas ir kitose VRM sistemos įstaigose prisidės prie kokybiškesnio pareigūnų darbo.
Ministro teigimu, nuolatinis stresas lydi ne tik policijos pareigūnus, bet ir kitų VRM sistemos įstaigų darbuotojus, o negaudami psichologų konsultacijų pareigūnai dažnai įninka į alkoholį, narkotikus, smurtauja šeimoje.
Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų įstaigose įsteigus papildomus 19,5 psichologų etatų, vidaus reikalų ministro patarėjas Vytautas Bakas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai yra normali praktika, kada kasdien pradedama rūpintis žmonėmis, kurie užtikrina mūsų pačių saugumą.
Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų įstaigose nuo rugpjūčio įsteigta 19,5 psichologų etatų.
Etatams užpildyti beveik visose įstaigose jau paskelbtos atrankos, sako vidaus reikalų ministro patarėjas statutinės tarnybos klausimais Vytautas Bakas. „Iki lapkričio turėtų būti įdarbinta visa komanda. Vėliau planuojame organizuoti jiems bendrus bazinius mokymus tam, kad pateisintumėme savo lūkesčius“, - BNS sakė jis. Devyni psichologų etatai įsteigti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, šeši su puse etato - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente bei jam pavaldžiose įstaigose. Policijoje papildomai turėtų įsidarbinti trys psichologai, Viešojo saugumo tarnyboje - vienas.
Rugpjūtį sukako ketveri metai, kai pradėjo veikti specialūs policijos imuniteto skyriai, kuriuose dirbantys pareigūnai vykdo antikorupcinę veiklą pačioje policijos sistemoje. Vis dėlto policijos vadovų rotacija, siekiant skaidrinti komisariatų darbą bei užkirsti kelią korupcijos kvapą turintiems susibičiuliavimams, imuniteto skyrius aplenkė. Be to, kaip paaiškėjo, kriminalinę žvalgybą policijos viduje vykdantiems pareigūnams nėra taikomi specialūs reikalavimai. Lietuvos policijos profesinė sąjunga pritaria, kad klaidų padaryta ne tik rengiant policijos imuniteto padaliniuose dirbančių pareigūnų skyrimo tvarką, bet ir neapgalvota, kaip reikėtų kontroliuoti pačius kontroliuojančius, mat neretai policijos pareigūnai darbo netenka, net nepradėjus jokių ikiteisminių tyrimų.
Policijos Imuniteto valdyba savo veiklą pradėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Pagrindinis padalinio tikslas – vykdyti policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą, prioritetą teikiant kriminalinei žvalgybai policijos viduje.
Imuniteto valdyba yra tiesiogiai pavaldi policijos generaliniam komisarui.
Lietuvos valstybės sienas saugantys pareigūnai prašys papildomų milijonų tam, kad galėtų atnaujinti ginkluotę ir apsaugos priemones. Karo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi ir veiktų su NATO kariais, tačiau pasieniečiai iki šiol yra ginkluoti rusiškais „kalašnikovais“ ir pasenusiomis šarvinėmis liemenėmis.
VSAT vadovas Renatas Požėla interviu 15min.ltsakė, jog pasieniečiams reikia papildomų 30 mln. eurų.
Visų pirma tam, kad pareigūnų ginkluotę galėtų priartinti prie NATO standartų.
Nuo 2018 m. automobiliuose taps privaloma pagalbos iškvietos sistema „eCall“, automatiškai imanti veikti, jei patenkama į avariją. Avarijos atveju sistema pati skambins Europos skubios pagalbos telefono numeriu 112. Ji praneš pagalbos tarnyboms apie transporto priemonės vietą net jei vairuotojas yra netekęs sąmonės arba pats negali paskambinti. Sistema „eCall“ aktyvuojama automatiškai, kai tik automobilyje įrengti jutikliai nustato, kad įvyko automobilio susidūrimas. Automobiliai nėra sekami visą laiką – „eCall“ technologija įsimena tik 3 paskutines automobilio vietos koordinates, todėl visus kitus duomenis ji visiškai ištrins.
Suveikus sistemai, signalas ims sklisti mobiliojo ryšio tinklais, kurie turėtų atpažinti, kad tai – pagalbos skambutis iš automobilio. Skambutis siunčiamas į Bendrąjį pagalbos centrą, o jame dirbantys specialistai, pagal avarijos vietos koordinates ir kitą reikalingą informaciją, išsiųs skubios pagalbos tarnybas į nelaimės vietą.
2015-07-14 d. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pasirašytas keturšalis bendradarbiavimo susitarimas su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir valstybės tarnautojų profesinėmis sąjungomis. Juo siekiama stiprinti bei plėtoti socialinę partnerystę, sprendžiant pareigūnams bei valstybės tarnautojams aktualius klausimus.
Susitarimą šalių vardu pasirašė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.









