Pavyzdingai savo šaliai tarnavę pareigūnai Lietuvoje yra priversti išeiti iš tarnybos žymiai anksčiau nei daugelyje kitų Europos valstybių, nors sveikata dar tikrai leistų eiti pareigas. Ne paslaptis, kad daugumai jų įsidarbinti kurioje nors kitoje vietoje, ypač dabar, yra beveik neįmanoma. Tad tokie žmonės kur kas anksčiau nei kiti šalies piliečiai pasmerkiami gyventi iš varganos pensijos. Ypač buvusius pareigūnus “pradžiugino” ir dabartinė valstybinių pensij ų skyrimo tvarka. Į tokią situaciją patekusiai klaipėdietei Liudmilai Kasparavičienei pirmą mėnesį po atleidimo iš darbo teko gyventi vos iš 210 litų. 50-metis - saulėlydis? “Mokslus baigusi dukra prieš emigruodama į Airiją sakė, kad jaučiasi Lietuvai nereikalinga. Lygiai tą pati galiu pasakyti dabar aš”, - sako daugiau nei dvylika metų Pakrančių apsaugos
Šiandien Policijos departamente vyko išvažiuojamasis LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Antikorupcinės komisijos posėdis.
Seimo nariams pristatyti policijos automobiliai, kuriuose įdiegta moderniausia informacinių technologijų įranga ir jų galimybės. Vėliau policijos vadovybė seimūnams pristatė ir pademonstravo kaip veikia policijos informacinė sistema, vieninga policijos pajėgų valdymo sistema, kaip dirbama su policijos registruojamų įvykių ir eismo įvykių registrais.
Antradienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos labiau nei kitiems, daugiau pensijos netekę dirbantys pensininkai gali kreiptis į teismus prašydami žalos atlyginimo, mano advokatas Tomas Bagdanskis. Tuo tarpu Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė sveikina sprendimą ir sako, kad nemažai pensininkų delsė mesti darbą laukdami KT sprendimo.
„Aš manau, kad pensijos negali būti nacionalizuotos ir jos negali būti mažinamos, nes jos yra vienintelis žmogaus turtas, kurį jis uždirbo per visą gyvenimą. Dėl dirbančių pensininkų labai teisingai, nes pensija yra pensija. O jeigu žmogus dar prisiduria prie savo pensijos, tai jau yra jo reikalas“, – sakė G. Makaravičienė.
Dirbantiems pensininkams net ir ekonominės krizės metu pensijų negalima mažinti labiau nei kitiems, o sumažintas pensijas visiems senatvės pensininkams būtina kompensuoti, konstatavo Konstitucinis Teismas (KT), antradienį paskelbęs savo išvadą. Teismo teigimu, mažinant pensijas ir valstybės tarnautojų atlyginimus būtina išlaikyti buvusias proporcijas.
„Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu“, – rašoma teismo sprendime.
Vyriausybė ketina teikti Darbo kodekso pataisas, numatančias galimybę darbuotoją atleisti darbdavio valia be išankstinio įspėjimo, tačiau išmokant dvigubą išeitinę kompensaciją nei priklausytų pagal išdirbtą stažą. Šis pasiūlymas kartu su kitomis idėjomis, kaip mažinti nedarbą, pateiktas trečiadienio susitikime su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais partneriais.„Žmogus gali būti atleidžiamas kad ir rytoj, bet jam turi būti išmokama dviguba išeitinė kompensacija. Atleidžiant darbuotoją draudžiama vadovautis diskriminaciniu požiūriu“, – po pasitarimo žurnalistams sakė ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino vidaus reikalų sistemos įstaigų statutinių pareigybių statuso keitimo sistemą ir numatė, kokios statutinės pareigybės turėtų tapti karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis. „Esu įsitikinęs, kad ne visos šiandien esančios statutinės pareigybės pagal joms priskirtas funkcijas turėtų būti statutinės. Padaliniuose, padedančiuose užtikrinti įstaigų funkcionavimą, daugelis, o kai kur ir visos, pareigybės turėtų turėti arba karjeros valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusą", - sako ministras R. Palaitis.
Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, pertvarkyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Vilniaus miesto pirmasis ir penktasis policijos komisariatai (toliau – PK) ir naujai įsteigtas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmasis PK. Tuo pačiu įsakymu pakeistas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto septintojo PK pavadinimas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo PK pavadinimą.
Atsižvelgiant į minėtus struktūrinius pasikeitimus, nuo š. m. kovo 15 d. pasikeitė Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo – šeštojo PK prižiūrimos teritorijos.
Šių metų balandžio 24 dieną, 10 val. įvyks VII - asis eilinis, visuotinis ataskaitinis – rinkiminis VILNIAUS MIESTO POLICIJOS DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS NARIŲ
SUSIRINKIMAS
Ateik ir nuspręsk, kas ir kaip valdys
Tavo profesinę sąjungą
ateinančius tris metus.
2010 m. balandžio 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad nesiuntinėja mokesčių mokėtojams SMS žinučių ar tuo labiau elektroninių laiškų su pridedamomis programomis, kuriose gali būti kompiuteriniai virusai.
Pastaruoju metu VMI sulaukia pranešimų apie neva VMI siunčiamas SMS žinutes, kuriomis VMI vardu raginama sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nurodomas ir telefonas pasiteirauti, kuriuo skambinant, spėjama, taikomas itin didelis mokėjimo tarifas.
Vidaus reikalų ministerija siūlo panaikinti išskirtines teises, kai dėl pareigybių naikinimo atleisti valstybės tarnautojai turi galimybę be konkurso būti priimami į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.
„Mes siūlome panaikinti vadinamąjį valstybės tarnautojų rezervą. Tai reiškia, jog visi pretendentai į vieną ar kitą pareigybę konkurse turėtų vienodas sąlygas ir galimybes. Manau, tai gerokai praskaidrintų valstybės institucijose vykstančius konkursus“, - siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo pataisą komentavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak ministro, dabar galiojančios įdarbinimo lengvatos įgyvendinimas valstybės ir savivaldybių institucijoms kelia daug praktinių problemų, atlikti efektyvią pretendentų atranką ir į laisvas pareigas priimti geriausią kandidatą būna labai sunku, o kartais ir neįmanoma.









