Per pa­sta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes bu­vo pri­im­ti ke­li svar­būs įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, su­si­ję su dvi­ra­ti­nin­kais, vai­ruo­to­jų gir­tu­mu ir ba­lų sis­te­mos pik­ty­biš­kiems pa­žei­dė­jams grą­ži­ni­mu

Vi­sais šiais at­ve­jais ap­ta­ri­nė­jant nau­jo­ves tiek iš Sei­mo, tiek iš pa­kei­ti­mais ne­pa­ten­kin­tų aso­ci­juo­tų gy­nė­jų daž­nai gir­dė­jom min­tis, jog pa­pil­do­mi su­var­žy­mai - tai pa­pil­do­mos ga­li­my­bės par­ei­gū­nams “už­dar­biaut”.

Tuo už­si­žai­džia­ma taip, kad at­ro­do, jog vos tik im­ama­si prie­mo­nių ge­rin­ti si­tua­ci­ją ke­liuo­se, kaip po­li­ci­jos par­ei­gū­nai “su­ku­ria kai­ni­nin­kus” ir bėg­te le­kia į ke­lius. Nes tik taip su­ge­ba at­lik­ti sa­vo tarnybą…

Dar su­pras­čiau, jei­gu taip pa­bur­no­tų ke­lios nie­ko apie rea­lius rei­ka­la­vi­mus ne­ži­nan­čios bo­bu­tės, nes anū­kas ta pro­ga “švie­čian­čiai lie­me­nei” iš­kau­li­jo 100 li­tų.

Bet tai gir­dė­ti iš Sei­mo na­rių ar ki­tų au­to­ri­te­tin­gų as­me­nų grau­do­ka. Nes la­bai grei­tai to­kios dis­ku­si­jos per­si­ke­lia ir į vi­suo­me­nę.

Ko­dėl ma­no­ma ar mė­gi­na­ma įteig­ti min­tį, jog par­ei­gū­nas toks be­va­lis ir pa­vei­kia­mas, jog vos at­si­ran­da nau­ji ap­ri­bo­ji­mai, nau­jos tai­syk­lės, jis puls tuo pikt­nau­džiau­ti, per­se­kio­ti. Na, ir, aiš­ku - “pra­šy­ti”.

Taip tur­būt įsi­vaiz­duo­ja ir vie­na dvi­ra­ti­nin­kais be­si­rū­pi­nan­ti aso­cia­ci­ja, ku­rios ly­de­ris la­bai ge­rai pa­de­mons­tra­vo ti­krą­sias sa­vo ver­ty­bes, su ko­le­go­mis at­ėjęs prie Sei­mo.

Pa­klaus­tas, ką da­rys, jei­gu par­ei­gū­nas, pa­ma­tęs, jog dvi­ra­ti­nin­kas ne­pai­so nau­jų rei­ka­la­vi­mų dė­vė­ti ryš­kų dra­bu­žį ar­ba lie­me­nę, jis at­sa­kė: "Ma­nau, ne­stab­dys, o jei stab­dys – pa­bėg­siu“. Šį pa­si­sa­ky­mą ga­li­ma ras­ti ži­niask­lai­do­je, ap­ra­šiu­sio­je lie­pos 3 die­ną prie Sei­mo vy­ku­sią dvi­ra­ti­nin­kų ak­ci­ją.

Ar toks tu­rė­tų bū­ti dvi­ra­ti­nin­kų gy­nė­jo mo­ra­li­nis vei­das, ne­dis­ku­tuo­siu, ta­čiau tai ge­rai pa­de­mons­truo­ja po­žiū­rį, kad dėl sau­gu­mo ke­liuo­se die­gia­mos nau­jo­vės vis dar ver­ti­na­mos kaip “ga­li­my­bės ky­šiams”.

Tik keis­ta, kad tuo pa­čiu me­tu di­dė­ja by­lų tiems, kas mė­gi­na pa­pirk­ti par­ei­gū­nus. Ta te­ma spe­ku­lia­ci­jų taip pat gau­su, ta­čiau fak­tai aiš­kūs - vis dau­giau ri­zi­kos, kad “iš­si­pirk­ti” pa­mė­gi­nęs pa­žei­dė­jas už­si­dirbs dar di­des­nę baus­mę, o ne­re­tai - ir bau­džia­mą­ją by­lą.

Tad ko­kia gi ta rea­ly­bė? Ko­dėl tuo pa­čiu me­tu nuo­lat di­dė­ja vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ci­ja (tai ro­do apk­lau­sos), iš ki­tos - kai ku­rie vi­suo­me­nės at­sto­vai kiek­vie­na pro­ga sten­gia­si pri­min­ti apie “še­ryk­lė­les”.

Ar ti­krai "ima" kiek­vie­nas par­ei­gū­nas? O gal taip ma­nan­tiems pra­si­ver­žia nos­tal­gi­ja “se­niems ge­riems lai­kams” ir no­ri­ma pri­ima­ma už esa­ma?

Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos par­ei­gū­nų fe­de­ra­ci­jos pirmininkė Loreta Soščekienė

lzinios.lt

2014-07-17