Prieš Angelų sargų dieną visuomenę pašiurpino keli baisūs ir beprasmiški nusikaltimai. Kaišiadorių rajone subadytas taksistas. Panevėžio rajone - sudeginta paauglė. Abu nusikaltimus įvykdė jaunuoliai, gimę jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Ar policija kalta, kad mūsų reformuojama, optimizuojama, derinama ir perderinama visuomenė ėmė auginti ne tik dorus jaunuolius, bet ir savotiškus monstrus. Ar policija kalta, kad iš kaimų dingsta mokyklos, bibliotekos, kiti kultūros židiniai. Kad baigia išnykti nemokami būreliai bei kita popamokinė veikla.

Agresijos turėjo, turi ir turės visos visuomenės. Tačiau šiuo metu mūsų agresija per daug išlaisvinta. Nes mažėja jos natūralių stabdžių. Mažėja mokyklų, kurių pedagogas ir jo mokinys, tiek buvęs, tiek esamas, gyventų tame pačiame miestelyje. Tai savotiška nuolatinė kontrolė. Juk nesielgsi bet kaip, jei gatvelėje ar stotelėje sutikai mokytoją. Nesielgsi nepagarbiai su mokytoju, vadovaujančiu sporto, dramos ar darbščiųjų rankų būreliui, kurį pats lankei ar lankai. O dabar kaimo kultūros židiniai - televizorius, kompiuteris ir butelis. Televizorius - paspoksoti, o paspoksojus įsitikinti, kad tik Vilniuje ar užsienyje verda „tikras“ gyvenimas. Kompiuteris, jei toks yra, - pažaisti, kažką virtualiai nušauti, su kažkuo virtualiai draugauti ir užmiršti lietuvių kalbos rašybos pradmenis. O jei jaunimas pasigenda gyvo kontakto su žmonėmis, dar lieka butelis. Arba muštynės su gretimu kaimu.

Ar policija kalta, kad iš regionų išspiriami natūralūs ir gerai veikę jaunimo agresijos stabdžiai. Kad net vaikiškuose filmukuose mato peliukų, visokių mikimauzų gaudynes, muštynes. Ar policija kalta, kad visuomenė suformavo individams tik du uždavinius. Arba būk labai turtingas, arba būk jauna ir ypatingo grožio. Tada tapsi manekene. Ar TV žvaigžde. Ar ištekėsi už turčiaus. Tada būsi „krūtas“. Prisipirksi namų, automobilių, politikų. O kokiu būdu, legaliai ar nelegaliai tapsi turtingas - tik tavo reikalas. Laimėtojai neteisiami. O jei kas juos teisia, tai yra liumpenai pavyduoliai.

Jei žmogus vertinamas tik pagal mašinos kainą ar ypatingą grožį, didžioji visuomenės dalis pasmerkiama jaustis nelaiminga. Neatitinkančia „laimės“ standarto. Nes net laimė šypsotis dantų implantais priklauso turtingiems. Kitiems tenka susiraukti. Vieni puola imti greituosius kreditus, kad „praturtėtų“. Kiti puola verstis narkotikų kontrabanda. Kad praturtėtų. Treti mokosi bet ką ir galiausiai pabėga į užsienį. Kad praturtėtų. Ketvirti puola svaigintis. Kad apduitų ir pasijustų laimingi. Pasijustų galingi Rembo, gražuolės, šaltakraujai mafijos bosai ir t.t. Pasijustų bet kuo, ką provincijoje rodo paveiksliukų kratinys, vadinamas televizoriumi. Bet pasijustų kažko verti. Neatstumti.

Ar policija kalta, kad mes taip snobiškai išsiderinome. Kad Lietuvoje doras, morališkai stiprus pilietis jaučiasi autsaideris, nevykėlis, nepritapėlis. Nes nepritampa prie  naujosios lietuviškos „laimės“ popsinio standarto. O jaunimas šiuo standartu tiki ir jo siekia. Nepasiekęs žvėrėja.

www.respublika.lt