Jei ar­ti­miau­siu me­tu po­li­ti­kai ne­siims tvar­ky­ti po­li­ci­jos veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­si­nės ba­zės, sis­te­mo­je ga­li įvyk­ti ne­grįž­ta­mų po­ky­čių. Tuo įsi­ti­ki­nęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis. Kar­tu jis ne­pra­ran­da vil­čių, kad at­ei­nan­tys me­tai at­neš ge­rų per­mai­nų – pa­ki­tęs po­li­ti­kų po­žiū­ris iš­ju­dins įstri­gu­sius įsta­ty­mus, o ir po­li­ci­jos pi­ni­gi­nė bent ma­žu­mė­lę pa­pil­nės.

Tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lių try­lik­tą vie­tą uži­man­čios Lie­tu­vos po­li­ci­jos pe­čius sle­gia mak­si­ma­li dar­bų naš­ta. Ta­čiau at­ly­gin­ti už tai, guo­džiant so­tes­nio ry­to­jaus gy­ve­ni­mo pa­ža­dais, kol kas ne­sku­ba­ma. Dėl var­ga­nos pa­dė­ties pro­tes­tuo­jan­čių pa­val­di­nių ak­ci­jos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro nei ste­bi­na, nei ne­rvi­na. Prieš­in­gai, at­ro­do net ori­gi­na­lios. Kur kas di­des­nį ne­ri­mą po­li­ci­jos va­do­vui ke­lia ge­ro­kai pa­se­nę įsta­ty­mai, vi­są sis­te­mą trau­kian­tys že­myn, ne­ga­lin­tys už­ti­krin­ti par­ei­gū­nams nor­ma­lių at­ly­gi­ni­mų ir so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų. Su Sau­liu­mi Skver­ne­liu LŽ kal­ba­si apie po­li­ci­jos bė­das bei vyks­tan­čias tei­gia­mas per­mai­nas.

Pa­uzė ga­li bū­ti pavojinga

- Prieš me­tus pri­sta­ty­da­mas nau­ją­jį Po­li­ci­jos veik­los įsta­ty­mo pro­jek­tą tei­gė­te, kad tas įsta­ty­mas "rei­ka­lin­gas kaip oras ir to­liau to­kio­mis są­ly­go­mis po­li­ci­ja eg­zis­tuo­ti ne­ga­li". Ta­čiau įsta­ty­mas, ku­riam įgy­ven­din­ti, kaip bu­vo skai­čiuo­ta, rei­kė­tų 37 mln. li­tų, ne­priim­tas iki šiol, o po­li­ci­ja, aki­vaiz­du, dar gy­va ir vyk­do sa­vo funk­ci­jas. Kaip api­bū­din­tu­mė­te šian­die­nę po­li­ci­jos sis­te­mos pa­dė­tį?

- Po­li­ci­ja nie­kur ne­iš­ny­ko, nes vals­ty­bė­je ji pri­va­lo bū­ti. Ta­čiau po­li­ci­ja la­biau eg­zis­tuo­ja, nei nor­ma­liai gy­ve­na. Pi­ni­gų skai­čia­vi­mas, ma­tyt, ir ta­po tuo ak­me­niu, ku­ris nu­gramz­di­no pa­tį įsta­ty­mą. Ru­de­nį su­kaks me­tai, kai pro­jek­tas po pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­ros įstri­gęs Sei­me. Tie­sa, ge­gu­žę jį svars­tė Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, ta­čiau iš­sa­ky­ta po­zi­ci­ja bu­vo ga­na keis­ta. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė įsta­ty­mo da­liai, reg­la­men­tuo­jan­čiai tei­si­nę ap­lin­ką ir tei­si­nius san­ty­kius, ta­čiau ne­pri­ta­rė so­cia­li­nius klau­si­mus bei at­ly­gi­ni­mus re­gu­liuo­jan­tiems straips­niams. O juk pa­grin­di­nis da­ly­kas, kad įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas kaip vien­ti­sas tei­sės ak­tas. Bet ko­kia veik­la už­sii­man­tys žmo­nės tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­ti tam dar­bui. Po­li­ci­jo­je dir­ban­tys žmo­nės nie­ka­da ne­taps tur­tin­gi, taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. To­dėl tu­ri veik­ti ki­ti kom­pen­sa­ci­niai me­cha­niz­mai, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos, ku­rios vers­tų žmo­nes rink­tis po­li­ci­nin­ko pro­fe­si­ją, ska­tin­tų jai ati­duo­ti ge­riau­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus. Šian­dien vi­sa ši sis­te­ma yra ge­ro­kai pa­se­nu­si, o nau­jo pos­tū­mio, ku­rį ga­lė­jo su­teik­ti pa­to­bu­lin­tas įsta­ty­mas, nė­ra. At­si­ra­du­si pa­uzė, sąs­tin­gis - di­džiu­lis pa­vo­jus at­ei­čiai. Net ir at­si­ra­dus po­li­ti­nei va­liai, pa­kei­tus įsta­ty­mų ba­zę iš kar­to nau­jų žmo­nių ne­priim­si. Pir­mi­nės gran­dies par­ei­gū­no mo­ky­mas už­trun­ka 1,5 me­tų, vi­du­ri­nės – net 3,5 me­tų. Šiuo me­tu po­li­ci­jo­je tu­ri­me 9460 par­ei­gū­nų. Tiek jiems, tiek kan­di­da­tams ke­lia­mi la­bai di­de­li rei­ka­la­vi­mai – su ci­vi­li­nė­mis pro­fe­si­jo­mis nė­ra net ką ly­gin­ti.

- Ar pas mus pa­kan­ka po­li­ci­nin­kų, ar jų trūks­ta?

- Kaip žiū­rė­si. Tai mū­sų vi­suo­me­nės, vals­ty­bės po­li­ti­kų ap­sisp­ren­di­mo rei­ka­las - kiek no­ri­ma, kad po­li­ci­ja vyk­dy­tų funk­ci­jų. Jei no­ri­ma, kad bū­tų tin­ka­mas rea­ga­vi­mas į įvy­kius ir pa­tru­lia­vi­mas ne toks kaip šian­dien – tik pa­lai­ko­ma­sis, rei­kia su­komp­lek­tuo­ti pir­mi­nę po­li­ci­jos par­ei­gū­nų gran­dį. Tam trūk­tų apie 800 žmo­nių. Jei no­ri­ma, kad kva­li­fi­kuo­tai, ko­ky­biš­kai ir lai­ku bū­tų ti­ria­mi nu­si­kal­ti­mai, rei­kė­tų maž­daug ke­lių šim­tų ty­rė­jų. Iš vi­so ga­lė­tu­me pri­im­ti apie 1,5 tūkst. žmo­nių. Šian­dien po­li­ci­ja mak­si­ma­liai vyk­do funk­ci­jų, jos li­ko nuo tų ge­rų­jų eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mo lai­kų. Ta­čiau fi­nan­sa­vi­mas – ge­ro­kai su­ma­žė­jęs.

- Kuo dau­giau po­li­ci­nin­kų, tuo sau­ges­nė vi­suo­me­nė?

- Sa­ky­čiau taip - kuo po­li­ci­nin­kai yra pro­fe­sio­na­les­ni, iš­si­la­vi­nę, la­biau bran­gi­na sa­vo vie­tą, tuo sau­ges­nė vi­suo­me­nė. Ne­kva­li­fi­kuo­ta kie­ky­bė nė­ra ge­rai. Kie­ky­bės ir ko­ky­bės san­ty­kis tu­ri bū­ti op­ti­ma­lus.

Nau­jau­siais sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, pa­gal po­li­ci­nin­kų skai­čių Lie­tu­va tarp ES ša­lių yra try­lik­ta. Pas mus 100 tūkst. gy­ven­to­jų ten­ka 319 par­ei­gū­nų, Suo­mi­jo­je ma­žiau­siai – 142, Vo­kie­ti­jo­je – 169, Es­ti­jo­je – 332, Lat­vi­jo­je – 331. Me­cha­niš­kai ly­gin­ti šių skai­čių ne­rei­kė­tų, nes bū­ti­na at­siž­velg­ti, ko­kias funk­ci­jas to­je ša­ly­je po­li­ci­ja vyk­do. Pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je vie­nas da­ri­nys yra po­li­ci­ja, vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ga ir mig­ra­ci­jos tar­ny­bos. Len­ki­jo­je bei Lat­vi­jo­je, be vals­ty­bi­nės, yra ir mu­ni­ci­pa­li­nė po­li­ci­ja.

De­mo­kra­tiš­ka organizacija

- Pa­sta­ruo­ju me­tu po­li­ci­jos ir ki­ti sta­tu­ti­niai par­ei­gū­nai, no­rė­da­mi at­kreip­ti dė­me­sį į sa­vo var­ga­ną pa­dė­tį, ren­gia įvai­rias pro­tes­to ak­ci­jas. Ar pa­ža­dai ki­tą­met at­ly­gi­ni­mus pa­di­din­ti 5-10 proc. ką nors iš­spręs? Kiek šian­dien už­dir­ba po­li­ci­jos par­ei­gū­nai?

- Prem­je­ras pa­ti­ki­no, kad nuo sau­sio 1-osios vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ties, kar­tu ir po­li­ci­jos, fi­nan­sa­vi­mas di­dės. Klau­si­mas – kiek. Ži­no­ma, bet ko­kia in­jek­ci­ja yra svar­bi ir ver­ti­na­ma, ta­čiau su­si­da­riu­si si­tua­ci­ja ga­na par­adok­sa­li. Mū­sų at­ly­gi­ni­mus re­gu­liuo­ja Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas. Šian­dien apie 70 proc. pir­mi­nės ir vi­du­ri­nės gran­dies par­ei­gū­nų – di­džio­ji dar­bin­go­ji da­lis – jau tu­ri mak­si­ma­lias leis­ti­nas ka­te­go­ri­jas. Tad net sky­rus pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą ne­ga­li­me jiems pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mų. Esa­me par­en­gę al­ter­na­ty­vią dar­bo mo­kė­ji­mo sis­te­mą, ku­ri leis­tų žmo­nes mo­ty­vuo­ti, nes už­dar­bis pri­klau­sy­tų nuo dar­bo re­zul­ta­tų.

Skai­čiuo­ti at­ly­gi­ni­mus pra­dė­ki­me nuo aukš­čiau­sios gran­dies. At­skai­čius mo­kes­čius, į ran­kas gau­nu 5400 li­tų. Vos dirb­ti pra­dė­jęs pir­mi­nės gran­dies par­ei­gū­nas gau­na 1200 li­tų. 20 me­tų sta­žą, mak­si­ma­lų laips­nį bei ka­te­go­ri­ją tu­rin­tis pa­tru­lis, bu­din­tis nak­ti­mis, šven­čių die­no­mis, ga­li ti­kė­tis 2200-2500 li­tų į ran­kas.

Ne­ma­žai mū­sų par­ei­gū­nų dar tu­ri ir ki­tus dar­bus, tai ne­drau­džia­ma. Ypač po­pu­lia­ri pre­ky­ba se­nais au­to­mo­bi­liais, jų re­mon­tas. Dar ki­ti pa­de­da reng­ti nau­jus vai­ruo­to­jus, va­do­vau­ja įvai­rioms bend­ro­vėms. Gal tai ir nė­ra la­bai ge­ra pra­kti­ka, nes par­ei­gū­nai ge­rai ne­pail­si, bet kur ding­si, jei gy­ve­ni­mas ver­čia su­ktis. Už­sie­ny­je taip nė­ra, ten par­ei­gū­nai gau­na to­kį už­mo­kes­tį, tu­ri to­kias ga­ran­ti­jas, kad pa­pil­do­mai dirb­ti ne­rei­kia.

Pui­kiai su­pran­ta­me, kad Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas dėl su­ma­žin­tų at­ly­gi­ni­mų kom­pen­sa­vi­mo par­ei­ka­laus mil­ži­niš­kų biu­dže­to lė­šų. Vis dėl­to vi­lia­mės, kad ki­tais me­tais kei­sis bent po­žiū­ris į po­li­ci­ją. Nes šian­die­nis tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas pa­se­nęs. Ir spren­di­mai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ti grei­tai, nes del­siant ga­li įvyk­ti ne­grįž­ta­mų pro­ce­sų.

- Ar ei­si­te pa­sik­lau­sy­ti par­ei­gū­nų ver­gų cho­ro?

- Jau gir­dė­jau, įra­šas įdė­tas par­ei­gū­nų prof­są­jun­gų tink­la­la­py­je. To­kia ak­ci­ja - vie­na for­mų at­kreip­ti dė­me­sį į prob­le­mas. Nors esa­me sta­tu­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, bet ga­na de­mo­kra­tiš­ka, su­tei­kian­ti ga­li­my­bę žmo­nėms par­eikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir rei­ka­la­vi­mus. Už tai nie­kas ne­per­se­kio­ja. Mū­sų ir prof­są­jun­gų, ar­ti­miau­sių so­cia­li­nių par­tne­rių, tiks­lai bend­ri, gal tik kiek ski­ria­si jų sie­ki­mo bū­dai ir at­sa­ko­my­bė. Ma­nau, bent kol kas tei­sė­sau­gos bend­ruo­me­nė pro­tes­tuo­ja ci­vi­li­zuo­tai, kul­tū­rin­gai ir net efek­tin­gai. Gal su­lauk­si­me ir efek­to.

- Kuo šian­dien ga­li­te su­vi­lio­ti žmo­nes at­ei­ti dirb­ti į po­li­ci­ją?

- Ar­gu­men­tų yra ga­na sva­rių. Gal ir nai­vu jau­ną žmo­gų mė­gin­ti su­gun­dy­ti bū­si­ma pen­si­ja, bet bė­gant me­tams tai tam­pa ak­tua­lu. 20 me­tų po­li­ci­jo­je iš­dir­bęs par­ei­gū­nas, su­lau­kęs vos 4O-42 me­tų, jau tu­ri tei­sę iš­ei­ti į pen­si­ją. Tuo me­tu vi­si ki­ti tu­ri dirb­ti iki 65-erių. Taip, pen­si­ja ma­ža, pa­ti ma­žiau­sia iš ES vals­ty­bių. Ta­čiau kai tau 42-eji, yra vi­sos ga­li­my­bės dar­buo­tis ki­tur, ži­no­ma, jei lei­džia svei­ka­ta. Be to, par­ei­gū­nams kom­pen­suo­ja­mos va­žia­vi­mo iš­lai­dos, už­ti­kri­na­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra – pri­va­lo­mas nuo­la­ti­nis pa­ti­kri­ni­mas. Par­ei­gū­nai drau­džia­mi vals­ty­bės lė­šo­mis, su­si­ža­lo­ję gau­na kom­pen­sa­ci­jas. Nuo rug­sė­jo 100 žmo­nių, pa­si­rin­ku­sių stu­di­jas Vie­šo­jo sau­gu­mo fa­kul­te­te My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te ir po bai­gi­mo tre­jus me­tus įsi­pa­rei­go­ję tar­nau­ti po­li­ci­jo­je, gaus ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį moks­lą. Ar tai ne ar­gu­men­tas? Ži­no­ma, at­ly­gi­ni­mai, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­mis, nė­ra la­bai pa­trauk­lūs. Ki­ta ver­tus, ma­tant, kas vyks­ta dar­bo rin­ko­je, ypač pro­vin­ci­jo­je, 1600-2000 li­tų, ku­riuos gau­na par­ei­gū­nas, gal jau nė­ra taip blo­gai. Kaip mi­nė­jau, iš po­li­ci­nin­ko at­ly­gi­ni­mo ti­krai ne­pra­tur­tė­si, bet yra ne­blo­gų ga­li­my­bių pa­da­ry­ti kar­je­rą. Pas mus į vi­sas par­ei­gy­bes ski­ria­ma kon­kur­so bū­du, tad ga­li­ma pa­kil­ti nuo ei­li­nio iki ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro. Ga­na daug dė­me­sio ski­ria­me par­ei­gū­nų kva­li­fi­ka­ci­jai. Daug mū­sų žmo­nių da­ly­vau­ja eu­ro­pi­niuo­se pro­jek­tuo­se, kur yra ga­li­my­bė pa­pil­do­mai už­si­dirb­ti ir įgy­ti ži­nių. Aiš­ku, jau­nam žmo­gui la­bai svar­bus gy­ve­na­mo­jo būs­to klau­si­mas. Ta­čiau su to­kiu star­ti­niu at­ly­gi­ni­mu ne­la­bai pa­vyks gau­ti pa­sko­lą. Mąs­to­me, kad leng­va­ti­nė pa­sko­la bū­tų rim­ta pa­ska­ta at­ei­ti pas mus.

Pa­dau­gė­jo tvarkos

- Pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai – di­de­lis krū­vis ne tik po­li­ti­kams, bet ir po­li­ci­jai. Ar esa­te pa­si­ren­gę šio pus­me­čio iš­šū­kiams?

- Pir­mi­nin­ka­vi­mui pra­dė­jo­me reng­tis prieš tre­jus me­tus. Ne vi­si ži­no, ta­čiau, be tie­sio­gi­nės funk­ci­jos – už­ti­krin­ti sau­gu­mą na­muo­se, tu­ri­me dar vie­ną at­sa­kin­gą mi­si­ją Briu­se­ly­je. Mū­sų žmo­nės va­do­vau­ja dar­bo gru­pėms, ku­rios spren­džia su po­li­ci­jos veik­la ir tei­sė­sau­ga su­si­ju­sius klau­si­mus, ak­tua­lius vi­soms ES vals­ty­bėms. Bū­ti mo­de­ra­to­riais, už­ti­krin­ti sklan­dų tei­sės ak­tų pri­ėmi­mą - ne­men­kas iš­šū­kis. Į Briu­se­ly­je dir­ban­čius žmo­nes ne­ma­žai in­ves­ta­vo­me – mo­kė­me, siun­tė­me sta­žuo­tis. To­dėl šian­dien esu ra­mus, ti­kiu, kad pir­mi­nin­kau­da­mi jie ti­krai ne­pa­da­rys gė­dos. Jei kal­bė­si­me apie šį pus­me­tį Lie­tu­vo­je, ma­nau, sve­čius ga­li­me nu­ste­bin­ti ne tik sa­vo kraš­to kul­tū­ra, gam­tos gro­žiu, bet ir sau­gu­mu. Bent vil­nie­čiai ti­krai ga­li jaus­tis sau­ges­ni. Gat­vė­se par­ei­gū­nų ma­ty­si­me dau­giau, dirb­da­mi pa­pil­do­mai jie ga­lės dau­giau už­si­dirb­ti. Šiai veik­lai už­ti­krin­ti Vy­riau­sy­bė sky­rė pa­pil­do­mų lė­šų.

- Be­veik pus­tre­čių me­tų esa­te po­li­ci­jos gal­va. Ką per šį lai­ko­tar­pį pa­vy­ko pa­da­ry­ti iš to, ką pla­na­vo­te ski­ria­mas į šį pos­tą?

- Jei ša­lia ne­bū­tų žmo­nių, re­mian­čių nau­jas idė­jas ir su­ma­ny­mus, bet ką įgy­ven­din­ti bū­tų su­dė­tin­ga. Dau­gu­ma po­li­ci­jos par­ei­gū­nų šian­dien ti­krai ne­bi­jo jo­kių po­ky­čių, nes re­for­mas ska­ti­na žai­biš­kai be­si­kei­čian­tis gy­ve­ni­mas. Jei tik su­sto­si­me, at­si­lik­si­me, su­žlug­si­me kaip ins­ti­tu­ci­ja.

Pa­sta­rai­siais me­tais po­li­ci­jos sis­te­mo­je at­si­ra­do dau­giau draus­mės ir tvar­kos, nes, kaip mi­nė­jau, rei­ka­la­vi­mai kad­rams pa­kan­ka­mai griež­ti, ne­to­le­ruo­ja­mi draus­mės pa­žei­di­mai. Su­stip­ri­no­me ko­vą su ko­rup­ci­ja vi­du­je, įstei­gė­me im­uni­te­to pa­da­li­nius. Aiš­ku, dėl to ne­pa­ten­kin­ti tie, ku­rie tu­ri blo­gų kės­lų ar­ba tar­ny­bą nau­do­ja as­me­ni­niais tiks­lais. Ta­čiau do­ri, są­ži­nin­gi par­ei­gū­nai ti­krai to ne­bi­jo. Ne­ga­li­me leis­ti, kad uni­for­muo­ti nu­si­kal­tė­liai terš­tų mū­sų gre­tų gar­bę. Esu ti­kras, kad ei­na­me tei­sin­gu ke­liu ir at­gal ne­grį­ši­me.

Ma­nau, pa­vy­ko su­tvar­ky­ti kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos veik­lą. Bent cen­tri­niu lyg­me­niu pert­var­ky­tas kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ras, jam su­teik­ti vi­siš­kai ki­to­kie įran­kiai ir įga­lio­ji­mai. Be­je, Lie­tu­va bu­vo vie­na iš dvie­jų ES vals­ty­bių, kur, dir­bant su slap­tais bend­ra­dar­biais, bu­vo tai­ko­mas so­vie­ti­nis mo­de­lis. Tas dar­bas bu­vo la­bai ap­leis­tas. Par­ei­gū­nų lau­kia di­de­lis iš­šū­kis, nes ke­lis de­šimt­me­čius kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos spe­cia­lis­tai aps­kri­tai ne­bu­vo ren­gia­mi. Ti­kiuo­si, nau­jo mo­de­lio pra­na­šu­mus pa­jus mū­sų ko­mi­sa­ria­tai, kur kas sėk­min­giau bus ga­li­ma tir­ti ir už­kar­dy­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas. Nors fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, ga­na daug pa­sie­kė­me in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je. Mū­sų nau­jie­ji re­gis­trai, pa­jė­gų val­dy­mo sis­te­ma ga­li bū­ti pa­vyz­dys kai­my­nams. Ak­ty­viai da­ly­vau­da­mi įvai­riuo­se eu­ro­pi­niuo­se pro­jek­tuo­se sten­gia­mės pa­ma­žu at­nau­jin­ti sa­vo trans­por­to ūkį.

Ži­no­ma, skau­džiau­si da­ly­kai su­si­ję su so­cia­li­niais rei­ka­lais. Jei ga­lė­tu­me spaus­din­ti li­tus, sa­vo par­ei­gū­nams steng­tu­mė­mės už­ti­krin­ti vi­sai ki­to­kias so­cia­li­nes są­ly­gas. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad nau­ja­sis Po­li­ci­jos veik­los įsta­ty­mo pro­jek­tas, į ku­rį su­dė­tos pa­žan­gios po­li­ci­jos at­ei­ties idė­jos, vis dėl­to ka­da nors virs kū­nu.

- Ko­mi­sa­re, ar po­li­ti­kai ne­mė­gi­na jū­sų spaus­ti, da­ry­ti įta­kos?

- Ne­su tas žmo­gus, ku­rį bū­tų ga­li­ma spaus­ti ar kaip nors pa­veik­ti. Po­li­ti­kų mes ne­bi­jo­me, juos ger­bia­me. Ir pui­kiai su­pran­ta­me, kad de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je par­la­men­ti­nė kon­tro­lė pri­va­lo eg­zis­tuo­ti. Kaip vie­ną di­džiau­sių lai­mė­ji­mų įvar­dy­čiau po­li­ci­jos de­po­li­ti­za­vi­mą. Mes – ne po­li­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja, mū­sų veik­la ne­prik­lau­so nuo dau­gu­mos ar ma­žu­mos po­li­ti­nių jė­gų įgei­džių. Tuo ga­liu džiaug­tis ir di­džiuo­tis.

www.lzinios.lt
2013-07-15