Pareigūnai, kurie vykdo savo tarnybines funkcijas, užtikrindami visuomenės saugumą, gali nesitikėti pagalbos iš darbdavio, jei jie vėliau bus apkaltinti tarnybinių įgaliojimų viršijimu. Ištikus bėdai, pareigūnai turės mokėti iš savo kišenės daugiatūkstantines sumas advokatui, gelbėjančiam dažniausiai nekaltai apkaltintus pareigūnus viršijus savo įgaliojimus, kai sulaikomi teisės pažeidėjai. Tokia pozicija išreikšta LR Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento prie LR VRM raštuose, kuriuose aiškinamas Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio reguliavimas ir taikymas.

Šiuose raštuose teigiama, kad teisinės pagalbos išlaidų kompensavimas nepriklauso:

−        Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu;

−        Teismo proceso metu, kai nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis ar išteisinamasis teismo nuosprendis apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir dar neįsiteisėjo;

−        Išteisinamajam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, teisinės pagalbos išlaidų kompensavimas iš esmės nepriklauso jokiais atvejais – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamojoje byloje pareigūną išteisinus.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nuomone, šis „pažodinis“ Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio aiškinimas prasilenkia su logika, aptariamos nuostatos paskirtimi bei protingumo kriterijumi. Pareigūnui, kuris vėliau išteisintas dėl galimų įgaliojimų viršijimo, ir kuris gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, advokato paslaugos yra prabanga, tačiau būtinybė, užtikrinanti jo nekaltumo pripažinimą, teisę toliau tarnauti ir išlaikyti šeimą. Tokia darbdavių pozicija dėl sąžiningo tarnybinių funkcijų vykdymo nukentėjusiam pareigūnui prilygsta ciniškam spjūviui į veidą.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga, siekdama padėti savo nariams, kurie susidūrė su šia problema, pažymi, kad vienareikšmiškai nesutinka su aptariama pozicija ir inicijuoja teisminius ginčus.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų

profesinės sąjungos teisininkė

Neringa Adomaitienė