Į Vilniaus m. policijos darbuotojų profesinę sąjungą kreipėsi narys A. G. dėl galimai pažeistų jo teisių. Po konsultacijų su profesinės sąjungos teisininkais A.G. buvo rekomenduota kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, kuria nustatyta, kad tarp pareigūno patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys (kad A. G. tarnybos metu patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto numatytų kompensacijos mokėjimo sąlygų). Tarnybinio patikrinimo išvada Vilniaus apsk. VPK konstatavo, kad pareigūnas patyrė sužalojimą dėl savo paties neatsargumo, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog remiantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, pagrindiniai policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, sulaikydamas asmenį, vykdė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas funkcijas. Nustatė, kad pareiškėjas bandė sulaikyti policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams nepaklususį asmenį, o šiam aktyviai priešinantis, panaudojo kovinius veiksmus, kurių metu, nuslydus pareiškėjo rankai, jis patyrė traumą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad sulaikymas vyko namo laiptinėje, teismas padarė išvadą, jog besipriešinančio, neblaivaus asmens neprognozuojami veiksmai kėlė realų pavojų tiek paties sulaikomojo, tiek pareigūnų sveikatai ir gyvybei. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas savo funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių priemonių tam, kad besipriešinantį asmenį sulaikytų kitokiu būdu, t. y. tokiu būdu, kuris būtų leidęs pareiškėjui saugiai sulaikyti minėtą asmenį, uždedant antrankius, netaikyti kovinių veiksmų ir išvengti susižalojimo. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo didelį neatsargumą, ir vertino, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės nelaikytinos įprastomis pareiškėjo tarnyboje, todėl atsakovo išvadą, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas, laikė nepagrįsta.

Vilniaus apsk. VPK nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Policijos pareigūnas, siekdamas sulaikyti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, kuris elgiasi agresyviai ir aktyviais veiksmais priešinasi sulaikymui, veikia ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, kas pareigūnui kelia padidintą pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Nagrinėjamu atveju, siekdamas sulaikyti tam tikru pažeidimu įtariamą asmenį, pareiškėjas elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai ir tinkamai reagavo į pažeidėjo veiksmus. Sužalojimas buvo patirtas betarpiškai tramdant neblaivų viešosios tvarkos pažeidėją. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirto susižalojimo ir vykdant tiesiogines funkcijas kilusio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad pareiškėjas, siekdamas sulaikyti įtariamą asmenį, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, naudojo netinkamus sulaikymo ar antrankių uždėjimo būdus. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija įvertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Vykdydamas neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Vilniaus apskr. VPK, išmokėjo pareigūnui 9 500 Lt kompensaciją.

Narį atstovavo teisininkė Ivona Rindzevičienė

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

Straipsnį parengė teisininkė Ivona Rindzevičienė