Tai, kad kone visos Lietuvos teisėsaugos institucijos nepabaigiamai restruktūrizuojamos, reformuojamos, tobulinamos – jau tokia nuvalkiota naujiena, kad išgirdę apie eilinį „darbo gerinimą“ daugelis tik ranka numoja. Juolab kad tos reformos, kaip generalinio prokuroro Dariaus Valio veiksmai, kartais atrodo sveiku protu nesuvokiamos.

Dabar eilė atėjo Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Čia irgi pradėta reforma. Kol kas numatyta reformą baigti iki liepos 1 d., tačiau jau dabar kai kurios jos gairės kelia tam tikrų įtarimų.

Naujoji valdyba užsiims „metodiniais įdiegimais“

Viena iš įvedamų naujovių – kuriama Nusikalstamai įgyto turto paieškos valdyba (pavadinimas gal bus šiek tiek kitoks, bet esmė būtent tokia). Negalima tvirtai teigti, bet, panašu, kad tokios naujovės idėja, panašiai kaip ir prokuratūros reforma, sumanyta ir nuleista iš Daukanto aikštės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą ir ne du yra pabrėžusi, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas turi būti konfiskuojamas. Jos iniciatyva 2010 m. buvo parengtos ir įregistruotos atitinkamos Baudžiamojo kodekso pataisos.

Užmojai iš tiesų pagirtini. Tačiau ar tam reikia sukurti dar vieną papildomą padalinį? Iki šiol to turto ieškojo bylą tiriantys pareigūnai. „Aš ištisas valandas galiu skaityti paskaitą, kaip tokio turto ieškoti, bet ar man tam reikia atskiro etato“, – Alfa.lt sakė Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis. Kaip teigia prokurorai, teko girdėti, kad naujosios valdybos pareigūnai bylų patys netirs, tik ieškos turto ir dirbs daugiau metodinį, o ne procesinį darbą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis Alfa.lt paneigė, kad naujosios valdybos pareigūnai netirs bylų. „Visi prokurorai užsiima bylų tyrimu, jie tą privalo daryti. Numatyta, kad į šią valdybą sueis informacija apie atitinkamas bylas iš visos Lietuvos, ir prokurorai jas kuruos“, – teigė A. Matonis.

Tačiau čia pat pradėjus vardyti, koks bus valdybos darbas, tikrai kilo abejonių dėl tiesioginio tyrimo. Kaip teigė biuro viršininkas, valdyba užsiims „metodiniais įdiegimais, darbo įrankių kūrimu, tarptautiniu komunikavimu“ ir t. t.

Organizuoto nusikalstamumo bylų tyrimams – skaudus smūgis?

Be to, jis yra gerokai lengvesnis ir galbūt iš to kyla antroji grėsmė, kurios baiminasi Generalinės prokuratūros prokurorai, tiriantys organizuoto nusikalstamumo bylas. Pasak jų, iš Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo valdybos traukiasi patyrę tardytojai. Tiesa, jie nebėga iš sistemos. Tačiau daug kas, kaip kalbama, ketina dirbti naujai kuriamoje valdyboje, kur, kaip minėta, darbas greičiausiai bus lengvesnis, o atlyginimas – toks pat. Pavyzdžiui, teigiama, kad į naująją struktūrą gali išeiti tardytojas Jurijus Skuderis, teigiama, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą kviečiamas tardytojas Renatas Martišius. Jie abu tiria milžiniškos apimties ir plataus rezonanso sulaukusią Kauno Agurkinių gaujos bylą. Šių patyrusių tyrėjų pasitraukimas suduotų nemenką smūgį vykdomam tyrimui.

„Nežinau, kaip reikės dirbti. Gal ateis naujų žmonių, gal ne, niekas gi dorai nežino. Net jei ir ateis, jiems reikės laiko su ja susipažinti“, – sakė G. Jasaitis.

Sklinda gandų, kad į naująją struktūrą gali išeiti ir dar vienas patyręs tyrėjas, 4-osios valdybos viršininkas Arūnas Girdauskas, dar keli organizuoto nusikalstamumo bylas tiriantys žmonės. Beje, dabartiniu restruktūrizavimu gali pasinaudoti tie biuro pareigūnai, kurie apskritai nori palikti sistemą, pavyzdžiui, išeiti į pensiją ar pasukti į privatų verslą. Turėdami atleidimo lapelius jie turi teisę į išeitinę kompensaciją. Tada reikėtų ne tik prarasti žmones, bet ir krapštyti pinigus kompensacijoms.

alfa.lt

2013-05-23