Kasmetinės atostogos

1. Statutinių valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų tarnybos stažą:

1) 30 kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35 kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40 kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45 kalendorinės dienos – ištarnavusiems 20 ir daugiau metų.

2. Statutiniam valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat statutiniam valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

3. Laisvės atėmimo vietų asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems statutiniams valstybės tarnautojams, kurių atliekamos funkcijos tiesiogiai susijusios su nuolatinio pobūdžio kontaktais su asmenimis, sergančiais pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pailginama 5 kalendorinėmis dienomis. Tokių statutinių valstybės tarnautojų, kuriems taikoma ilgesnė, nei šio straipsnio 1 dalyje nustatyta atostogų trukmė, pareigybių sąrašą tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. 4. Statutinis valstybės tarnautojas jį į pareigas priėmusio vadovo sprendimu be statutinio valstybės tarnautojo sutikimo gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų šio Įstatymo  43  straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.

Kompensacijos mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam statutiniam valstybės tarnautojui, taip pat tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir (arba) statutinio valstybės tarnautojo statusu, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jei jie mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) kol jiems sukaks 25 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams) , vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) per vienus metus nuo statutinio valstybės tarnautojo mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

2. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

3. Statutinio valstybės tarnautojo, kuris žuvo užsienyje vykdydamas tarnybines pareigas, taip pat tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir (arba) statutinio valstybės tarnautojo statusu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė.

4. Statutiniam valstybės tarnautojui, kurio sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas, arba kurio sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar statutinio valstybės tarnautojo statuso, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija:

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu tarnybai – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

5. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 4 dalies 4, 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 4 dalies 4, 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

6. Ar statutinio valstybės tarnautojo žūtis, mirties priežastis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Statutinio valstybės tarnautojo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka specializuotos medicininės ekspertizės metu nustato Vyriausybės įgaliota asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Statutinių valstybės tarnautojų sunkių, apysunkių ir lengvų sveikatos sutrikdymų sąrašu, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Kompensacijų nemokėjimas

Šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

3) statutinis valstybės tarnautojas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti neblaiviam asmeniui ar asmeniui, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas;

6) statutinio valstybės tarnautojo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu.

Laikinasis nedarbingumas, nėštumas, vaiko priežiūra ir jų apmokėjimo tvarka

1. Laikinojo nedarbingumo dėl ligos, dėl nelaimingo atsitikimo, išskyrus laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, dėl nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, ar dėl šeimos nario slaugos atvejais statutiniams valstybės tarnautojams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios taikomos apskaičiuojant ir mokant ligos socialinio draudimo pašalpas.

2. Nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais statutiniams valstybės tarnautojams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios taikomos apskaičiuojant ir mokant motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.

3. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, dėl nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos atveju statutiniams valstybės tarnautojam mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio.

4. Dokumentų, pateisinančių statutinių valstybės tarnautojų neatvykimą į tarnybą dėl šiame straipsnyje nurodytų priežasčių, išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Kelionės, gyvenamosios patalpos nuomos, važiavimo ir persikėlimo išlaidų apmokėjimas

1. Statutiniai valstybės tarnautojai pagal tarnybos pobūdį gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Statutinių valstybės tarnautojų vežimo į tarnybos vietą tvarką nustato ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

2. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuris dėl tarnybinės būtinybės arba pasibaigus kadencijai perkeltas į kitas pareigas kitoje gyvenamoje vietovėje, kai atstumas tarp tarnybos vietovės teritorijos ribos ir gyvenamosios vietovės teritorijos ribos yra didesnis kaip 40 kilometrų, Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis apmokamos kelionės išlaidos. Vyriausybė gali nustatyti, kad ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, kurie pagal tarnybos pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, gali būti apmokamos kelionės išlaidos jos nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis. Šios nuostatos netaikomos, kai statutinis valstybės tarnautojas yra vežamas į tarnybos vietą tarnybiniu transportu.

3. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuris dėl tarnybinės būtinybės arba pasibaigus kadencijai perkeltas į kitas pareigas kitoje gyvenamoje vietovėje, kai  atstumas tarp tarnybos vietovės teritorijos ribos ir gyvenamosios vietovės teritorijos ribos yra didesnis kaip 80 kilometrų -  Vyriausybės nustatyta tvarka, sąlygomis ir dydžiais apmokamos arba kelionės išlaidos, arba gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, arba statutinis valstybės tarnautojas aprūpinamas gyvenamuoju plotu.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos garantijos taikomos, jeigu tarnybos vietovėje statutinis valstybės tarnautojas ar jo sutuoktinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ar nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) neturi nuosavybės teise priklausančios techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar statutinis valstybės tarnautojas šioje gyvenamoje vietovėje nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos.

5. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuris važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, apmokamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Statutinio valstybės tarnautojo važiavimo išlaidų apmokėjimo tvarką ir dydžius, taip pat maksimalų važiavimo išlaidų apmokėjimo dydį nustato Vyriausybė.

6. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba pasibaigus kadencijai perkeltas į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis apmokamos persikėlimo išlaidos.

Išeitinės išmokos ir atsiskaitymas su atleidžiamais statutiniais valstybės tarnautojais

1. Atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7, 11, 12 punktus ir 2 dalį, jam, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka statutiniams valstybės tarnautojams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

3. Kai tarnybos santykiai nutraukiami statutinio valstybės tarnautojo ir jį į pareigas priėmusio asmens susitarimu, išeitinės išmokos dydis nustatomas šalių susitarimu, bet negali būti didesnis kaip 3 vidutiniai statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos dydžiai.

4. Išeitines išmokas dėl pareigybės panaikinimo moka valstybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka atitinkamai įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota valstybės institucija ar įstaiga.

5. Išeitinė išmoka dėl pareigybės panaikinimo pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo statutinio valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.

6. Šio Įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal šį Įstatymą perkeliamam į kitą statutinę įstaigą (išskyrus perkėlimą pagal tarnybinę būtinybę) statutiniam valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus išeitinę išmoką dėl pareigybės panaikinimo.

Kitos garantijos

1. Statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Statutinių valstybės tarnautojų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Statutinio valstybės tarnautojo sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

3. Statutinių valstybės tarnautojų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Statutiniai valstybės tarnautojai turi teisę į valstybinę pensiją kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Statutiniams valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši kompensacija išmokama Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Jeigu statutinio valstybės tarnautojo tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir jų parengimu vykdyti tarnybines funkcijas, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu kas mėnesį mokama iki 15 procentų jo pareiginės algos dydžio kompensacija.

7. Statutiniai valstybės tarnautojai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.

8. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą statutinį valstybės tarnautoją į ankstesnes pareigas, jo grąžinimas į eitas pareigas įforminamas asmens, priimančio jį į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, statutinis valstybės tarnautojas grąžinamas į lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje. Jeigu nėra galimybės jį grąžinti į lygiavertes statutinio valstybės tarnautojo pareigas, jo sutikimu jis grąžinamas į žemesnes statutinio valstybės tarnautojo pareigas, o tokių pareigų nesant ir jo sutikimu – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (jei jis atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus) toje pačioje statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje. Tokiu atveju grąžintam į pareigas statutiniam valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės, į kurią jis grąžintas, rangą ir rango lygį, nustatytą iki atleidimo (arba karjeros valstybės tarnautojo pareigybės kategoriją ir rango lygį, nustatytą iki atleidimo, atitinkantį kategorijos lygį). Jeigu statutinis valstybės tarnautojas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

Statutinių valstybės tarnautojų rezervas

1. Į statutinių valstybės tarnautojų rezervą gali būti įtraukiami iš tarnybos statutinėse įstaigose atleisti statutiniai valstybės tarnautojai, dirbantys kitose institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ar užsiimantys kita veikla ir vykdantys užduotis arba atliekantys darbą, susijusį su statutinių įstaigų tarnybos uždaviniais.

2. Statutinis valstybės tarnautojas statutinių valstybės tarnautojų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laikotarpį negali viršyti 8 metų.

3. Statutiniam valstybės tarnautojui grįžus į tarnybą ir ištarnavus vienerius metus statutinėje įstaigoje, rezerve praleistas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą.

4. Asmenims, įtrauktiems į statutinių valstybės tarnautojų rezervą, statutinio valstybės tarnautojo pareiginė alga, kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos ir kompensacijos nemokamos.

5. Statutinių valstybės tarnautojų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo, panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.