Trečiadienį Seime įregistruotas naujos redakcijos Policijos veiklos įstatymas, kuriuo siekiama tobulinti sistemos darbą, mažinti biurokratinį aparatą.

Teisės akte teigiama, kad, nustačius naują darbo užmokesčio pareigūnams skaičiavimo sistemą, algos turėtų augti, tačiau įstaigoms lėšų poreikis nedidėtų, biudžeto asignavimai išliktų tokie patys, todėl darbuotojų skaičių prireiks mažinti.

Seimo valdybos nurodymu darbo grupės, kuriai vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, parengtame įstatyme numatoma, kad pareigūnams darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į pareigūnų pareigybių kategorijas: žemiausia kategorija siūloma laikyti 1, aukščiausia – 21 kategoriją.

Kiekvienai kategorijai nustatomi septyni (nuo A iki G) pareigybės apmokėjimo lygiai, kurie priklausys nuo pareigūno veiklos vertinimo rezultatų. Siūlomus naujus pareiginių algų koeficientus sudaro priedas už esamas kvalifikacines kategorijas, priedas už tarnybos stažą ir priedas už pareiginį laipsnį.

Dabartinė atskirų darbo užmokesčio elementų koncepcija būtų pakeista neva labiau integruotu darbo užmokesčio modeliu, kurio viena iš sudedamųjų dalių kartą per metus priklausytų tik nuo kasmetinių veiklos rezultatų.

Naujame įstatyme numatoma keisti policijos pareigūno sąvoką, įtraukiant į pastarąją kursantus, prisiekusius tarnauti Lietuvos valstybei, kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai bei draudimai ir privataus gyvenimo suvaržymai.

Įstatyme apibrėžiama lojalumo sąvoka (teisėtas policijos įstaigos darbuotojo elgesys) ir nustatomos policijos pareigūno lojalumo tikrinimo sąlygos. Asmuo, pasirašydamas stojimo į tarnybą policijoje sutartį, kartu sutinka, kad tarnybos metu būtų tikrinamas jo lojalumas.

Dar viena teisės akto naujovė – apibrėžta prievartos sąvoka. Apibrėžiant šią sąvoką įvardijamos ir prievartos rūšys bei pateikiama specialiųjų policijos priemonių sąvoka. Į prievartos panaudojimo sąlygas įtraukiami baudžiamosios teisės institutai – būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas ir kt

Taip pat nustatoma policijos veiklos organizavimo sistema, leidžianti neva veiksmingiau valdyti policijos žmogiškuosius ir finansinius išteklius: sudaromos prielaidos mažinti policijos įstaigų skaičių ir optimizuoti jų valdymą.

Įstatyme siūloma atsisakyti policijos pareigūnų atestacijų ir jų profesionalumo vertinimo, tačiau numatoma nustatyti kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, susijusį su pareigūno karjera ir darbo užmokesčiu.

Naujos redakcijos teisės akte praplečiamos pareigūnų teisės: nustatyta pareigūno teisė duoti jam nepavaldiems asmenims nurodymus ar reikalavimus, leidžiama dažniau patekti į privačias patalpas (pvz., šiuo metu policija dažnai yra bejėgė, kai reikia tramdyti teisės pažeidėjus, naktį drumsčiančius rimtį).

Nustatoma, kad policijoje negali tarnauti asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tarp daugybės naujovių – socialinių garantijų praplėtimas. Siūloma nustatyti, kad pareigūnams laikinojo nedarbingumo metu mokamas 100 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio, už pirmą įsigytą būstą kompensuojamos paskolos palūkanos arba mokami butpinigiai, pareigūnai valstybės lėšomis pensijas gali kaupti privačiuose pensijų fonduose, siūloma užtikrinti pareigūnų ir jų šeimos narių ar turto apsaugą, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Darbo grupės parengtame teisės akte praplečiami pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindai – pareigūnas atleidžiamas jam atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant jį rotacijos tvarka, mirus, įstatymų nustatyta tvarka paskelbus mirusiu, pripažinus jį nežinia kur esančiu. Siekiant tarnybinių santykių liberalizavimo, numatomas naujas rotuojamų policijos pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindas – policijos pareigūno ir policijos generalinio komisaro susitarimas.

ALFTA.LT
2012-06-06

Primename, kad LVRSRPS atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje įstatymo rengime.