Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu “Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai” konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja Konstitucijai. 2009 metų pabaigoje priimtui teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems gyventojams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje Konstitucinis Teismas rėmėsi iki šios bylos suformuota konstitucine doktrina, kurioje yra atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai, kurių privalu   laikytis koreguojant pensijų teisinį reguliavimą valstybėje  susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Nutarime pažymėta, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl   itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl   pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.

Konstitucinis Teismas  nusprendė, kad  Konstitucijai neprieštaravo Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis,  kurioje nustatyta, kad perskaičiuojant senatvės pensijas jos sumažinamos, nes tai nustatant buvo atsižvelgta į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, laikytasi konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų, sumažintų senatvės pensijų mokėjimas nustatytas laikinai, be to, numačius susidariusių praradimų kompensavimą. Nusprendęs, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai,  Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijai neprieštarauja  ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 146 punktas, pagal kurį minėtos įstatymo nuostatos įgyvendintos.

Konstitucijai   neprieštarauja ir Laikinojo įstatymo   4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl   šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos   dideliu mastu.

Neprieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek   joje nustatyta, kad dirbantiems pensininkams neišmokėta   senatvės pensijos dalies suma jiems išmokama 2008-2012 m., o ne 2010 m., taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų   išmokėjimo

tvarkos aprašo 6.3 punktas, pagal kurį šios įstatymo   nuostatos įgyvendinamos.

Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad   šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nors iš esmės tapačioje   padėtyje buvusiems asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), buvo nustatyta Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo išimtis.

Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam  tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis   Teismas pažymėjo,   kad valstybėje esant itin sunkiai  ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti   gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą,  negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia   jokiu verslu. Tai taikytina ir valstybinėms pensijoms.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo  laipsnių, nukentėjusiųjų   asmenų, pareigūnų ir karių ir mokslininkų valstybines pensijas, taip pat pripažinta   prieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad   teisiniu reguliavimu, kuriuo sumažinta valstybinių pensijų  maksimalaus dydžio riba, pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje buvusios nustatytos  valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2012 m. rugsėjo 21 d., jį paskelbus "Valstybės žiniose". Jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kuriam pašalinti reikalingas tam tikras laikas ir dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas ar net laikinai nutrauktas valstybinių pensijų mokėjimas.

PAPILDYTA:

Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali koreguoti valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat nuo invalidumo pensijų, teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas daugiau nei senatvės ar invalidumo pensijas; įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu; praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuojami mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo.

LR KONSTITUCINIO TEISMO PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI ČIA.

LR KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAS ČIA.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė ČIA.

Komentarai ČIA.