2011-12-21 Teisės ir teisėtvarkos komitete policijos generalinis komisaras S. Skvernelis pristatė naujos redakcijos policijos veiklos įstatymo projektą. Projekto pristatyme dalyvavo Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė ir teisininkė Simona Žadeikytė, taip pat Policijos departamento atstovai, Prezidentės patarėjas V. Jocynas bei Vidaus reikalų viceministras M. Ladyga.

Po projekto pristatymo nutarta kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta darbo grupė tolesniam įstatymo projekto svarstymui ir derinimui.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad naujo įstatymo rengimą paskatino žmonių nepasitenkinimas policijos veikla ir operatyvumu, pernelyg biurokratinėmis procedūromis policijos paslaugų srityje ir nepakankamomis pareigūnų kvalifikacijomis. Be to, prastos policijos darbo sąlygos nemotyvuoja jaunimo rinktis tarnybos policijoje ir netenkina jau dirbančių pareigūnų lūkesčių ir poreikių.

Taip pat kritikuojamas dabartinis teisinis policijos veiklos reglamentavimas, nes juo nereglamentuojami tarnybos policijoje santykiai, policijos pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, jų tarnybos eiga, taip pat įstatyme nėra nustatytos policijos pareigūnų veiklos teisėtumo tikrinimo galimybės.

Siūlome susipažinti su projektu:

Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
•    tobulinti tarnybos policijoje santykių teisinį reglamentavimą;
•    reformuoti policiją veiksmingumo ir ekonomiškumo aspektu;
•    padaryti policiją patrauklia, motyvuota (socialiai apsaugota) ir veiksminga žmogui ir valstybei;
•    tiksliai nustatyti policijos uždavinius ir funkcijas;
•    tiksliau reglamentuoti policijos pareigūno statuso įgijimą;
•    nustatyti papildomus apribojimus priimant į tarnybą policijoje;
•    aiškiau reglamentuoti policijos pareigūnų rotacijos, tarnybos eigos klausimus;
•    nustatyti kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą;
•    aiškiai reglamentuoti policijos pareigūnų darbo užmokestį;
•    sustiprinti pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolės galimybes.

Siūlomos naujovės

1)    Praplečiama Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Įstatymo) reguliavimo sritis, be bendrųjų policijos veiklos pagrindų, reglamentuojami policijos pareigūnų tarnybos santykiai. Įstatymas papildomas nauju IV skyriumi „Tarnybos policijoje statutas“. Šiame skyriuje reglamentuojami policijos pareigūnų tarnybos santykiai, darbo užmokestis, socialinės garantijos (šiuo metu tai reglamentuoja atskiri teisės aktai). Projekte nustatoma, kad kiti teisės aktai policijai taikomi tiek, kiek santykių nereglamentuoja šis Įstatymas.

2)    Nustatoma policijos veiklos organizavimo sistema, leidžianti veiksmingiau valdyti policijos žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Sudaromos prielaidos mažinti policijos įstaigų skaičių ir optimizuoti jų valdymą. Projekte nustatoma, kad policijos įstaigos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos policijos įstaigos, kurias gali steigti (nėra nustatytas išsamus policijos įstaigų sąrašas) policijos generalinis komisaras ir perduoti joms dalį Policijos departamentui nustatytų funkcijų.

3)    Praplečiama policijos pareigūno sąvoka, ji papildoma nuostata, kad policijos pareigūnu taip pat laikomas kursantas ir studentas, paskirtas palaikyti viešąją tvarką, atliekantis praktiką ar stažuotę policijos įstaigoje, prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Nustatoma būtina sąlyga policijos pareigūno statusui įgyti – priesaika Lietuvos valstybei.

4)    Patikslinami policijos uždaviniai, į juos įtraukiamas policijos pareigūnų rengimas.

5)    Atsižvelgiant į policijos uždavinius, Įstatyme apibrėžiamos policijos vykdomos funkcijos. Šiuo metu policijos vykdomos funkcijos reglamentuojamos tik policijos įstaigų nuostatuose.

6)    Stiprinama pareigūnų veiklos kontrolė. Apibrėžiama pareigūno lojalumo sąvoka (lojalumas – teisėtas policijos įstaigos darbuotojo elgesys). Numatoma galimybė ir apibrėžiamos sąlygos tikrinti pareigūnų lojalumą. Pareigūno sutikimas, kad būtų tikrinamas jo lojalumas, yra numatomas stojimo į tarnybą policijoje sutartyje.

7)    Patikslinamos ir praplečiamos pareigūnų teisės:
•    riboti asmenų, kurie buvo bausti už susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimus arba jei yra duomenų, kad jie gali sukelti masinius neramumus ar riaušes, patekimą į masinius renginius;
•    policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje nelegaliai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar namų gamybos alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus, siekiant nustatyti administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir nusikalstamas veikas.

8)    Siekiant padaryti tarnybą policijoje patrauklesnę, praplečiamos pareigūnų socialinės garantijos. Siūloma nustatyti, kad pareigūnams laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) ar susijusio su profesine liga metu mokama 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, kompensuojamos paskolos palūkanos už pirmą įsigytą būstą, pareigūnai valstybės lėšomis gali kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose, siūloma užtikrinti pareigūnų ir jų šeimos narių ar turto apsaugą, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui.

9)    Siekiant tarnybinių santykių liberalizavimo, numatomas naujas rotuojamų policijos pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindas – policijos pareigūno ir policijos generalinio komisaro susitarimas. Be to, praplečiami pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindai – pareigūnas atleidžiamas jam atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka; mirus, įstatymų nustatyta tvarka paskelbus mirusiu, pripažinus nežinia kur esančiu.

10)    Nustatomi aiškesni priėmimo į tarnybą policijoje apribojimai.

11)    Apibrėžta prievartos sąvoka. Taip pat pateikiamos prievartos rūšys ir specialiųjų policijos priemonių sąvoka. Patikslintos prievartos panaudojimo sąlygos. Įtraukiami tokie baudžiamosios teisės institutai – būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, asmens, padariusio nusikalstamą veiką sulaikymas ir kt.

12)    Atsisakoma policijos pareigūnų atestacijų ir jų profesionalumo vertinimo, tačiau nustatomas kasmetinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, susijęs su pareigūno karjera ir darbo užmokesčiu.

13)    Referuojama darbo užmokesčio sistema: panaikinamos darbo užmokesčio struktūrinės dalys – priedai (inter alia, už kvalifikacines kategorijas, nes jos nebenumatomos). Policijos pareigūno darbo užmokestis apims pareiginę algą ir kitas išmokas, tiesiogiai mokamas už jo tarnybą (darbą). Pagal naują darbo užmokesčio sistemą policijos pareigūnų pareigybių žemiausia kategorija siūloma laikyti 1, aukščiausia – 21 kategoriją. Siūlomus naujus pareiginių algų koeficientus sudaro priedas už esamas kvalifikacines kategorijas, priedas už tarnybos stažą ir priedas už pareiginį laipsnį. Taigi dabartinė atskirų darbo užmokesčio elementų koncepcija būtų pakeista labiau integruotu darbo užmokesčio modeliu, kurio viena iš sudedamųjų dalių kartą per metus priklausytų tik nuo kasmetinių veiklos rezultatų. Tokia darbo užmokesčio sistema lemtų stabilią pareiginę algą, nedubliuotų kitų darbo užmokesčio elementų, darbo užmokesčio didėjimas mažiau priklausytų nuo kintančios darbo užmokesčio dalies, o tai sumažintų galimybes įstaigų vadovams subjektyviai nustatyti darbo užmokestį.

14)    Nustatoma galimybė turėti policijos personalo rezervą.

15)    Atsižvelgiant į tai, kad policijos generalinis komisaras, nesvarbu, kokia jo skyrimo tvarka, yra statutinis pareigūnas, praplėsti policijos generalinio komisaro atleidimo pagrindai ir garantijos.

16)    Nustatyta, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojų kadencija yra susieta su policijos generalinio komisaro kadencija. Nustatyta policijos generalinio komisaro pavaduotojų priėmimo ir atleidimo tvarka. Įvedamas naujas generalinio komisaro inspektoriaus laipsnis, kuris galės būti suteikiamas policijos generalinio komisaro pavaduotojams.

17)    Nustatomi profesinių sąjungų veiklos policijoje ypatumai. Atsižvelgiant į tai, kad policija yra statutinė organizacija, ir siekiant supaprastinti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis, numatoma, kad pareigūnų interesams ginti policijoje gali veikti viena profesinė sąjunga. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia.

LVRSRPS informacija