Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms ir  mišriai Seimo narių grupei , 2011-11-08,  Nr. 4-170

2011 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 ir 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3511(2) (toliau – Įstatymo projektas). Mūsų profesinė sąjunga Įstatymo projektui nepritaria dėl sekančių priežasčių.

Išeitinės išmokos tikslas nėra vien pragyvenimo lėšų užtikrinimas, kol darbuotojas neras kito darbo. Išeitinės išmokos tikslas taip pat yra ir tam tikras atlygis (kompensacija) darbuotojui už ilgametį darbą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atitinkamą indėlį į įmonės veiklą, lojalumą ir patį darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės faktą. Ilgą laiką vienoje įmonėje išdirbęs darbuotojas įgyja teisėtą lūkestį į savo indėliui į įmonės veiklą (stažą) proporcingą kompensaciją, jei darbo santykiai pasibaigtų dėl ne nuo pačio darbuotojo priklausančių aplinkybių. Ir šis atlygis (kompensacija) negali būti priklausomas nuo tolimesnio darbuotojo elgesio pasibaigus jo darbo sutarčiai. Priešingas aiškinimas paneigtų ne tik išeitinės išmokos diferenciaciją pagal nepertraukiamą darbo stažą – vargu ar nuo nepertraukiamo darbo stažo tiesiogiai priklauso laikas, kurio reikia naujam darbui susirasti – bet ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas galimumą – juk atostogų tikslas ilsėtis, o ne dirbti kitoje įmonėje.

Priėmus siūlomą projektą būtų taip pat pažeista Europos socialinės chartijos (pataisytos) 24 straipsnio nuostata „darbuotojai, kurių darbo sutartis buvo nutraukta be svarbios priežasties, turi teisę į atitinkamą kompensaciją arba kitus tinkamus atlyginimo būdus“.

Pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą absoliuti dauguma pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų prarastų teisę į išeitines išmokas, nes tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sektoriuje veikia beveik vien valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos. Taigi, pavyzdžiui, gydytojui praradus darbą vienoje įstaigoje ir savo jėgomis susiradus naują darbą kitoje įstaigoje, jis prarastų išeitinę išmoką. O tokia teisinė situacija vienareikšmiškai reikštų jo teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Taip pat pažymėtina, kad projekte išdėstytas siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka ir aiškinamajame rašte jam keliamų tikslų. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas (parengimo priežastis) yra išspręsti darbdavio darbo prievolių perdavimo klausimus, kada likviduojant ar reorganizuojant įmones, įstaigas ir organizacijas darbuotojai yra perkeliami iš vienos įmonės įstaigos ar organizacijos į kitą, t.y. kad perkeliant darbuotojus nereikėtų jiems išmokėti išeitinių išmokų. Tokių tikslų galima pasiekti paprasčiausiai įrašant, kad išeitinė išmoka nėra mokama, kada darbuotojai, jų sutikimu bei darbdavių susitarimu ar valstybės institucijų sprendimais, yra perkeliami iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą. Nors, mūsų nuomone, taip yra ir dabar. Perkeliant darbuotoją tarp įmonių jo darbo sutarties pabaigos pagrindas pirmojoje įmonėje bus Darbo kodekso 125 straipsnis – šalių susitarimas –, nes vien ta aplinkybė, kad šiuo atveju susitarimas yra ne dvišalis, o trišalis, nekeičia fakto, kad tai vis tiek susitarimas. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu išeitinė išmoka neprivalo būti mokama.

Pabrėžiame, kad valstybės biudžeto asignavimų taupymas pažeidžiant darbuotojų teisėtus lūkesčius yra negalimas ir netoleruotinas. Taip pat negalima pažeisti visų darbuotojų teisėtų lūkesčių vien dėl to, kad atskiri darbuotojai ir valstybės įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai piktnaudžiavo savo teisėmis ar paprasčiausiai elgėsi neteisėtai (kas ir paskatino nagrinėjamo projekto atsiradimą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų nepritarti Įstatymo projektui.

Pirmininkė

Loreta Soščekienė