Policijos departamentas prie LR VRM,
2011-03-23 Nr.5-S-1560 ,

Policijos įstaigų vadovams (pagal išsiuntimo rodyklę)

Atsižvelgdami į tai, kad vis dar pasitaiko skirtinga teisės normų taikymo dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo praktika, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tiekia nuomonę kai kuriais su šia tema susijusiais klausimais.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai tikslinių patikrinimų policijos įstaigose metu tikrindami kaip laikomasi darbo grafikų sudarymo, darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos, be kitų pažeidimų nustatė, kad kai kuriose policijos įstaigose pareigūnams gavus šaukimus į teismus, vykti į juos tenka ir savo poilsio dienomis, o šis laikas nėra kompensuojamas ar žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio „Skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimas“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas įrodymus byloje dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, šaukia policijos pareigūną į teismo posėdį liudytoju, siekdamas gauti parodymus, susijusius su policijos pareigūno tiesioginių pareigų vykdymu, policijos pareigūnas, remiantis ABTĮ 60 straipsnio 1 dalimi, privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Priešingu atveju, remiantis ABTĮ 59 straipsnio 1 dalimi, jeigu policijos pareigūnas, kviečiamas liudytoju, be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais pareigūnai teisme turėtų gauti atžymas šaukime apie posėdžio laiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo posėdis vyksta kitoje nei gyvena pareigūnas savivaldybės teritorijoje, tuomet pareigūnui, teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 1V-1; Žin., 2008, Nr. 5-193), turi būti kompensuojamos kelionės į teismą keleiviniu ar asmeniniu transportu, išskyrus taksi, ir grįžimo iš jo išlaidos. Minėtos išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas į teismo posėdį kitoje nei gyvena savivaldybės teritorijoje vyksta vykdydamas tiesiogines pareigas, siūloma, esant galimybei, sudaryti sąlygas, kad pareigūnas į teismo posėdžius vyktų su tarnybiniu transportu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 183 straipsnis ,,Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti“ reglamentuoja, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintoje pavyzdinėje darbo laiko apskaitos žiniaraščio formoje bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkoje, minėti atvejai nurodomi žymėti sutartiniu žymėjimu ,,VV“. Analogiškas sutartinis žymėjimas tokiais atvejais nurodytas ir Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. Nr. 5-V-277 2 priede.

Atsižvelgdami į tai, kad policijos pareigūnai yra kviečiami liudytojais su tikslu pateikti parodymus, susijusius su jų tiesioginių pareigų vykdymu bei vadovaudamiesi paminėtais teisės aktais, teigiame, kad šių pareigūnų laikas, praleistas teismo posėdyje, taip pat kelionės į teismą ir grįžimo iš jo laikas turi būti įskaičiuotas į darbo laiką ir už jį turi būti mokamas darbo užmokestis.

Tikslinių tikrinimų metu pareigūnai policijos įstaigose nuogąstavo, kad neretai atidirbus naktinę pamainą, tenka dar papildomai dalyvauti organizuojamuose mokymuose.

Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio ,,Pareigūnų darbo laikas“ 3 d. nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbo kodekso 161 straipsnio ,,Savaitės nepertraukiamasis poilsis“ 5 dalyje nustatyta, kad dirbantiems pamainomis darbuotojams savaitės nepertraukiamo poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Darbo kodekso 160 straipsnio ,,Paros poilsis“ 1 dalyje nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Todėl siekiant išvengti galimų teisės aktų pažeidimų, siūlome sudarant tarnybinių mokymų grafiką ir juos organizuojant, atsižvelgti į pareigūnų darbo ir poilsio grafiką. Jeigu pareigūnas jo poilsio dieną dalyvauja tarnybiniuose mokymuose, jam vadovaujantis Darbo kodekso 143 straipsniu, mokymų laikas turi būti pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir atitinkamai apmokamas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio ,,Išeitinės išmokos ir kompensacijos“ 6 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Siekiant, kad pareigūnai, kuriems suteikiamos papildomos poilsio dienos, daugiau laiko praleistų su savo šeima, siūlome ieškoti galimybių ir derinti darbo grafikus taip, kad pareigūnams, jų pageidavimu, papildomos poilsio dienos būtų suteikiamos savaitgaliais arba, kad jos sutaptų su šventinėmis dienomis.

Policijos generalinis komisaras                                                                                                                                                                                            Saulius Skvernelis