Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 715 patvirtino Valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcijoje įtvirtintos bendrojo valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo gairės. Siekiant įgyvendinti Koncepcijos gaires, parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. 10-4358-01) (toliau – Projektas), kuriuo numatoma Valstybės tarnybos įstatymą, atsižvelgiant į Koncepcijos nuostatas, išdėstyti nauja redakcija.

Pažymėtina, jog viena iš Koncepcijos vykdymą reglamentuojančių nuostatų numato, jog turėtų būti įvertinti Koncepcijos įgyvendinimo rezultatai ir galimybė taikyti jos nuostatas statutiniams valstybės tarnautojams. Projekte numatyta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema. Darbo užmokestį reglamentuojančios normos, remiantis Projekto taikymo nuostatomis (Projekto 6 straipsnis), statutiniams valstybės tarnautojams bus taikomos be išlygų (šiuo metu yra analogiškas teisinis reglamentavimas – Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) VI skyriaus Darbo užmokestis normos statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomas be išlygų).

Profesinė sąjunga susipažino su pagrindinių LR Seimo komitetų 2010-11-19 raštu Nr. S-2010-10830, adresuotu LR Vyriausybei, kuriame teigiama, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos reglamentavimą tikslinga palikti Valstybės tarnybos įstatyme, statutinių pareigūnų bendrame įstatyme įtvirtinant socialines garantijas, bendruosius statuso įgijimo, jo netekimo pagrindus.

Profesinė sąjunga, nesutikdama su šia pozicija, raštu kreipėsi į LR Prezidentūrą, pagrindinius LR Seimo komitetus, LR Vyriausybę, apie išreikštą poziciją informuodama LR Vidaus reikalų ministeriją bei Policijos departamentą prie LR Vidaus reikalų ministerijos.

Pastarųjų metų praktika rodo, kad statutinių pareigūnų teisės, socialinių garantijų tęstinumo, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai sistemingai ignoruojami ir pažeidinėjami, tikslingai griaunama socialinių garantijų sistema, ženkliai mažinamas darbo užmokestis prisidengiant argumentu, jog darbo užmokesčio reglamentavimas numatytas bendrame Valstybės tarnybos įstatyme, todėl didinant ar mažinant darbo užmokestį, jis didėja ar mažėja visiems valstybės tarnautojams.

Profesinės sąjungos nuomone, tokia praktika ydinga, todėl taisytina. Statutinių valstybės tarnautojų statusas, vykdomos funkcijos ir uždaviniai suponuoja šios socialinės grupės specifiškumą. Šios grupės išskirtinumą taip pat lemia teisės aktuose įtvirtinti draudimai, apribojimai, tarnybos ypatumai, sugriežtinta atsakomybė, profesiniai, fiziniai ir moraliniai reikalavimai, taip pat reikalavimai sveikatos būklei.

Akcentuotina, kad nuolatinės nevykusios reformos bei socialinio saugumo mindymas akivaizdžiai mažina statutinės tarnybos profesionalumą, motyvaciją rinktis šią tarnybą, statutinių pareigūnų nusivylimas esančiomis darbo sąlygomis bei valdžios požiūriu į juos pasiekė kritinę ribą.

Pamirštama, kad valstybės vidaus ir išorės saugumo užtikrinimas yra vienas iš pamatinių teisinės demokratinės valstybės gyvavimo ramsčių. Materialiai ir morališkai nuskurdinta policija, pasienio apsaugos tarnyba, kaip vykdomosios valdžios atstovai, bei kitos statutinės tarnybos – silpnas pagalbininkas valstybei ir visuomenei. Iš statutinių pareigūnų tikimasi efektyvios ir kvalifikuotos pagalbos, keliami aukšti reikalavimai. Teigtina, kad profesionalių, išsilavinusių darbuotojų skatinimas rinktis statutinio pareigūno tarnybą ir norą sąžiningai bei atsakingai tarnauti – vienareikšmiškai turėtų būti politiniu prioritetu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į valstybės funkcijų, įgyvendinamų per atitinkamas institucijas, įvairovę, valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Akcentuotina, kad idėjos bei siekio atimti daliai pareigūnų statutinio pareigūno statusą kontekste, statutiniai valstybės tarnautojai - išskirtinė socialinė grupė, kuriai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys. Atsižvelgiant į statutinės valstybės tarnybos ypatumus, poreikį objektyviau ir teisingiau skirstyti finansinius išteklius, tikslinga atriboti statutinių pareigūnų darbo užmokestį – darbo užmokesčio institutą įtvirtinant statutinę valstybės tarnybą reglamentuojančiame teisės akte, o ne bendrame valstybės tarnybą reglamentuojančiame teisės akte, bei užtikrinti teisingą statutinės tarnybos ypatumų kompensavimą.

Šiuo metu statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja statutai, Valstybės tarnybos įstatymas, statutinių įstaigų veiklos įstatymai, Darbo kodeksas. Parengus ir priėmus Statutinės valstybės tarnybos įstatymą, pareigūnų statusą reglamentuotų dar vienas papildomas teisės aktas. Profesinės sąjungos nuomone, tai būtų netikslinga, nepatogu ir neracionalu, todėl pasiūlyta bendrame statutinės tarnybos įstatyme įtvirtinti visus pareigūnų statusą reglamentuojančius institutus – didžiąją dalį šiuo metu statutinių tarnybų reglamentavimą inkorporuojant į rengiamą įstatymą, o statutus pripažįstant netekusius galios. Manome, jog tik išimtinai specifinės statutuose esančios nuostatos galėtų būti perkeltos į atskirų statutinių tarnybų veiklos įstatymus.

Informuojame, kad šiuo metu LR Vyriausybėje veikia darbo grupė, rengianti Statutinių valstybės tarnautojų įstatymą. Į šią darbo grupę įtraukti LR Vyriausybės, LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Teisingumo ministerijos, statutinių įstaigų bei profesinių sąjungų atstovai. Iš LR Prezidentūros gautas raštas, palaikantis profesinės sąjungos poziciją dėl atskiros statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos reguliavimo, tačiau darbo grupėje vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų

profesinės sąjungos teisininkė

Neringa Adomaitienė