Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2011-02-14 Lietuvos Respublikos Seime užregistravo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymą (toliau – Projektas), kuriuo siūloma pareigūnams įtvirtinti draudimą paskirti tarnybinę nuobaudą, jei nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos praėjo treji metai. Šiuo metu galiojanti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 3 dalies redakcija numato draudimą paskirti tarnybinę nuobaudą, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai.

Profesinės sąjungos nuomone, siūlomas reguliavimas iš esmės pažeistų protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl nedelsiant kreipėsi raštu į Projekto rengėją, jo frakciją bei pagrindinius LR Seimo komitetus, išreikšdama motyvuotą nuomonę dėl siūlomos priimti nuostatos žalingumo, taip pat kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministrą bei LR Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovus, prašydama pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.

Akcentuotina, kad treji metai tarnybinei nuobaudai skirti nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos būtų ilgesnis terminas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas terminas bausmei už baudžiamąjį nusižengimą skirti. Be kita ko, šis terminas taip pat taikomas nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, o ne išaiškėjimo, dienos.

Sąvokos „tarnybinio nusižengimo padarymo diena“ ir „tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena“ absoliučiai skiriasi savo esme.

Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 29 punktas).

Tarnybinis patikrinimas pradedamas gavus bet kokios formos informaciją apie galimą pareigūno nusižengimą (Tvarkos 6 punktas). Taigi informacija nesaistoma jokiais senaties terminais, t.y. visiškas neapibrėžtumas laike. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, tačiau į šį terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Be kita ko, šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų, jeigu yra svarbios aplinkybės (Tvarkos 19 punktas). Reikšminga ir tai, kad tarnybinis patikrinimas gali būti sustabdytas, jeigu dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena (Tvarkos 10 punktas).

Apibendrinus teigtina, kad terminas nuo nusižengimo padarymo iki nusižengimo išaiškėjimo dienos yra absoliučiai neapibrėžtas. Siūloma Projekto nuostata sudaromos prielaidos pareigūnus drausmine tvarka bausti nuo nusižengimo padarymo dienos praėjus 5, 10, 15 ar daugiau metų – tai prasilenkia su elementaria logika. Be kita ko, atitinkamų teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad naikinamieji terminai skaičiuojami nuo veikos padarymo dienos, o ne nuo išaiškėjimo dienos. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, būtų akivaizdžiai bloginama pareigūnų padėtis lyginant ne tik su kitais darbuotojais darbo teisiniuose santykiuose, bet ir su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis.

Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančioje Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtinta, kad nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos skaičiuojamas 30 dienų terminas paskirti tarnybinę nuobaudą, t.y. vadovas, patvirtinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, nuobaudą paskiria per 30 dienų. Įtvirtinus Projektu siūlomą draudimą neskirti nuobaudos, jei nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos praėjo treji metai, iš esmės paneigiama minėta nuostata, kurios nesiūloma keisti. Viena vertus, įžvelgtina teisės normų kolizija, kita vertus – terminas nuobaudai skirti nepagrįstai ištęsiamas.

Pateiktu Projektu numatoma vienerių metų absoliutųjį naikinamąjį terminą (terminą, kuris negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas) nuobaudai paskirti prailginti iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė atsakomybė turi auklėjamąjį tikslą, tarnybinės nuobaudos paskyrimas už nusižengimą, padarytą, pavyzdžiui, prieš du ar daugiau metų, nepasieks auklėjamųjų tikslų, sudarys prielaidas neigiamoms psichologinėms bei teisinėms pasekmėms (nepasitenkinimas, nusivylimas, motyvacijos sumažėjimas, apribojimai karjerai ir paskatinimams tiems, kurie turi galiojančias tarnybines nuobaudas, ir t.t.).

Profesinės sąjungos nuomone, Projektu siūlomas reguliavimas pažeistų protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, taikytina už sunkesnio pobūdžio, pavojingesnius visuomenei teisės pažeidimus nei tarnybinė atsakomybė.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų

profesinės sąjungos teisininkė

Neringa Adomaitienė