Laiškas policininkui

Retai kada išgirstame žmones apie Jus sakančius gražius žodžius, retai kada išgirsime ką nors pasakojant apie Jūsų gerus darbus, bei sąžiningumą. Žinau, kad žmonių pasitikėjimas labai vertingas dalykas, bet kainuojantis daug pastangų.

Mes manome, kad tik kiekvienam iš mūsų nutinka vienaip ar kitaip ir mes pamirštame, kad aplinkui mus gyvena daugybė žmonių, kuriems taip pat gyvenimas ne rožėmis klotas. Daugelis manome, kad Jūs, policininkai tik sėdite ir nieko neveikiate, kad kaltinate nekaltus žmones ir ieškote kaip ir iš ko baudą išpešti. Ir mes smarkiai klystame. Pavyzdžiui, jei paprašyčiau Jūsų papasakoti ką nors įdomaus ir jaudinančio susijusio su Jūsų darbu, tikriausiai galėtumėte nepailstant pasakoti keletą valandų. Nejaugi, išgirdę pasakojimus galėtume teigti, kad jūsų darbas nuobodus, o tuo labiau – lengvas? Abejoju.

Ir jei manęs paklaustų, ar mano pasitikėjimas Jumis tvirtas, aš be dvejonių atsakyčiau taip.
Jei manęs paklaustų kodėl, vertėtų susimąstyti. Pagalvokime – kas būtų, jeigu nebūtų policijos? Taip, galbūt kvailas klausimas, bet giliau pamąsčius, suprantu, kad be Jūsų mes negalėtumėme. Kiek jūs pagaunate plėšikų, kiek suimate nusikaltėliu, kiek išsiaiškinate bylų, kiek laiko gilinatės į iškilusius klausimus. Jūs ieškote dingusių žmonių, pamestų ar pavogtų daiktų, kaltinamųjų ir žmogžudžių, Jūs stabdote bebaimius vairuotojus ir darote begales kitų labai svarbių dalykų. O mes, paprasti žmonės, kurie nieko nedaro, laikome save didvyriais ir peikiame tuos, kurie išties verti gero žmogaus vardo.

Jūs ginate žmonių teisias, ir kaltinate tuos, kurie nusikalto. Jūs ieškote tiesos, bet dažniausiai būnate apšmeižti. Sunku ir bepasakyti, kiek žmonių sėdėdami prie vairo neištaria „policija“ lyg kokio keiksmažodžio. Sunku nepastebėti, kad ir apie Jus anekdotai kuriami. Čia panašiai kaip ir su blondinėmis – jei nebūtų anekdotų apie jas, jos dabar paprasčiausiai būtų tik šviesiaplaukės.

Jūs – „lyg pelės – jos greitos ir sunkiai pastebimos. Ištvermingi, kaip kupranugariai. Kaip gyvatė, nes ji griežta ir gina savo zoną. Lyg šuo – ištikimas savo šeimininkui (tautai). Kaip arkliai, nes jų darbas be galo sunkus. Kaip leopardas, nes jis greitas ir gerai medžioja. Lyg lapė, nes ji, kaip ir jūs – gudri bei protinga. Kaip drakonai – tokie drąsūs ir galingi. Kaip banginiai, nes policijos širdis didelė, kaip ir banginio. Lyg aštuonkojis, nes policijai visada užtenka rankų viską padaryti.“

Ką labiausiai noriu pasakyti, tai padėkoti Jums. Už ištvermę, kilnumą, nuoširdumą, teisingumą, patriotizmą, meilę, už norą padėti kitiems, užsispyrimą, kantrumą, ryžtą, bei drąsą, geraširdiškumą, prarastą laiką, sargybą. Noriu padėkoti už tai ką Jūs dėl mūsų, dėl Tautos darote.

Ir visų vardu, noriu atsiprašyti, už neįvertintas pastangas, šmeižtą, bei visus papeikimus.
Jūs laikote mus savo rankose. Ir dėl to, mes žmonės, esame be galo dėkingi Jums, policininkams. Žmonėms, su puikia klausa, patriotiškomis mintimis, jautria širdimi, žvitriomis akimis ir kailiu, kuris apsaugo nuo kulkų ir šalčio.

Miglė Sičiūnaitė

Komentuoti

JComments