Liepos 29-ąją Policijos departamente apžvelgta policijos veikla per pirmąjį šių metų pusmetį, kalbėta apie aktualijas, problemas, ieškota tinkamiausių sprendimų.

IŠTIRTA DAUGIAU NUSIKALTIMŲ

Apie kriminogeninę situaciją ir nusikalstamų veikų tyrimo tobulinimą kalbėjęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas akcentavo, kad prognozuotas nusikalstamų veikų augimas šiemet pasitvirtino: per šešis šių metų mėnesius nusikalstamų veikų registruota 8,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Kriminogeninę situaciją pablogino nedarbas, mažėjančios gyventojų ir ūkio subjektų pajamos, kiti socialiniai ir ekonominiai sunkmečio padariniai.

Nors šiemet sumažėjo sunkių smurtinių nusikaltimų, pavyzdžiui, nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, V. Račkauskas atkreipė dėmesį, kad per pusmetį ypač padaugėjo nusikalstamų veikų ekonomikai ir finansų sistemai (84,1 proc.), sukčiavimų (48,6 proc.), turto pasisavinimo (37,4 proc.), neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo, gabenimo atvejų (89 proc.).

Toks nusikalstamų veikų daugėjimas prideda darbo ir policijai, kuri atlieka apie 93 proc. ikiteisminių tyrimų. Pranešėjas džiaugėsi, kad šiemet policija, nors slegiama didesnio darbo krūvio, pajutusi finansavimo, aprūpinimo mažėjimą, atskleidė 1300 nusikaltimų daugiau nei pernai per tą patį laiką. Nors kriminogeninė situacija šalyje sudėtinga, labai svarbu nemažinti nusikalstamų veikų tyrimo tempo. Apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams patarta atidžiau skirstyti pavaldžių komisariatų tyrėjų darbo krūvius.

Kalbėdamas apie problemas, generalinio komisaro pavaduotojas pirmiausia atkreipė dėmesį į operatyvinę veiklą. Populiarėjant naujoms nusikaltimų rūšims, ypač elektroninėje erdvėje, policijai tenka vis plačiau taikyti operatyvines priemones. Deja, neretai koją pakiša pasenusi teisinė bazė. Nauji teisės aktų pakeitimų projektai seniai parengti, tačiau jų neskubama svarstyti. Rengiant pakeitimų projektus, būtina numatyti ir daugiau savarankiškumo tyrėjams.

Apie ekstradiciją kalbėta ekonominiu aspektu. Ar apsimoka pagal Europos arešto orderį iš Čekijos už 6000 litų parsigabenti tautietį, kuris ten pavogė alaus butelį?

MAŽĖJA VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMŲ

PD Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla pabrėžė, kad šiemet nusikalstamumas viešose vietose sumažėjo 6,3 proc. Antri metai gerėja situacija keliuose. Palyginti su pirmuoju praėjusiųjų metų pusmečiu, šiemet eismo įvykių sumažėjo 24,2 proc., juose sužeistų žmonių – 26,7 proc. Žuvusiųjų sumažėjo nuo 213 iki 164, arba 23 proc. Žuvusiųjų padaugėjo dviejose apskrityse: Klaipėdos (50 proc., nuo 14 iki 21) ir Marijampolės (15,4 proc., nuo 13 iki 15). Policijos įtaka eismo nelaimėms gana ribota, todėl būtina kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis kompleksiškai įvertinti šio padaugėjimo priežastis ir imtis atitinkamų veiksmų.

Anot valdybos viršininko, karpant policijos lėšas apverktinoje padėtyje atsidūrė prevencija: jai šiemet skirta vos 5 proc. pernykštės sumos. Gerokai mažiau pinigų teko ir vasaros sezonui, didžioji jų dalis skirta Palangai.

Kalbėdamas apie skaudulius R. Požėla akcentavo korupcijos apraiškas patrulių tarnyboje. Darbo drausmė (pavyzdžiui, pareigūnai miega tarnybiniame automobilyje) neretai šlubuoja dėl netinkamai vykdomos pareigūnų kontrolės. Deja, dar esama atvejų, kai patruliai pasitelkiami ne policijos funkcijoms vykdyti, o aptarnauti komercinius renginius.

Internete atsiranda vis daugiau nuotraukų, kuriose užfiksuotas netinkamas pareigūnų darbas, uniformos dėvėjimo pažeidimai ir kt. Tai rodo, kad mūsų visuomenė pilietiškėja.

Deja, dar nemažai policijos pareigūnų arogantiški. Kai gyventojai nesulaukia policininkų patarimų, pagalbos, dažniausiai prasideda konfliktai. O žmonėms, ypač nukentėjusiems, neretai nesvarbu galutinis rezultatas – nubaus jo skriaudiką ar ne, daug svarbiau geras pareigūno žodis, užuojauta. Deja, to kartais stinga mūsų policininkams. Negana to, kai kurie įsigudrina nukentėjusįjį siųsti net į kitą policijos įstaigą.

EFEKTO KRITERIJAI

Generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis priminė, kad policijos strateginiam tikslui – „Gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę“ – nustatyti keturi efekto kriterijai, kurių suplanuotos reikšmės per šių metų pirmąjį pusmetį pasiektos (efekto kriterijų įvykdymas – 100 proc.):

1) visuomenės pasitikėjimas policija – planuota reikšmė 53 proc., įvykdyta 62 proc.;

2) ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – planuota reikšmė 61 proc., įvykdyta 66,2 proc.;

3) eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičiaus mažėjimas (proc. 1 000 000 gyventojų palyginti su praėjusiais metais) – planuota reikšmė 5 proc., įvykdyta 7,25 proc.;

4) policijos personalo kaita – planuota reikšmė 9,5 proc., įvykdyta 3,3 proc.

Esama ir nepasiektų veiklos vertinimo kriterijų. Dėl to, kad patobulinta Policijos registruojamų įvykių registro programinė įranga pradėta eksploatuoti tik 2009 m. liepos 16 d., šių metų pirmąjį pusmetį nebuvo galimybės apskaičiuoti veiklos vertinimo kriterijų „Policijos reagavimo (atvykimo) į įvykius dalis, neviršijanti nustatytos maksimalios reagavimo trukmės“. Dėl sudėtingos valstybės ekonominės būklės sumažinus policijos biudžetą ir ilgą laiką nebuvus galimybės paskirstyti lėšas investiciniams projektams bei ilgalaikiam turtui įsigyti, neįvykdyti (0 proc.) Lietuvos policijos logistikos centro įgyvendinamo tikslo rezultato kriterijai „Policijos įstaigų aprūpinimo transporto priemonėmis poreikio tenkinimas“ ir „Kompiuterinės technikos kompiuterizuotose darbo vietose atnaujinimas“. Dėl tų pačių priežasčių neįvykdyti strateginiame veiklos plane numatyti produkto kriterijai „Techninių priemonių, būtinų kovai su terorizmu, įsigijimas“ ir „Policijos ginkluotės ir spec. priemonių, būtinų kovai su terorizmu, policijos įstaigoms įsigijimas“. Dėl lėšų trūkumo neužtikrinama veikla, susijusi su policijos įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikio tenkinimu.

Anot pranešėjo, policijos sistemoje vykdoma labai griežta taupymo politika, ir logiška, kad sutaupytos lėšos būtų skiriamos teritorinių policijos įstaigų poreikiams. Deja, šias sutaupytas lėšas bandoma iš policijos atimti. Negana to, policijos pareigūnams dar neskirta lėšų atlyginti už tvarkos palaikymą dviejuose mitinguose.

A. Stončaitis priminė, kad sistemoje ryški policijos pareigūnų senėjimo tendencija. Net apie 40 proc. pareigūnų sistemoje yra išdirbę nuo 15 iki 19 metų. Apie 12 proc. pareigūnų jau dabar gali išeiti į pensiją. Tad padėtis tam tikra prasme yra grėsminga.

Policija šiuo metu turi 236 pastatus, kuriems reikalingas einamasis remontas, 114 pastatų reikia kapitalinio remonto.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų auditas rodo, kad reikia tobulinti policijos pajėgų valdymą, turi trūkumų ir vidaus kontrolė.

EKONOMIŠKESNIS IKITEISMINIS TYRIMAS

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas padrąsino: pareigūnai matę ir sunkesnių laikų, tad ekonominės krizės padariniais jų nelabai išgąsdinsi. Sunkmečiu sistemoje turi likti patys geriausi, o tai jie turi įrodyti savo darbu.

Pirmojo pusmečio darbo rezultatus generalinis prokuroras įvertino teigiamai: šiemet į teismus nusiųsta apie 900 bylų daugiau nei pernai. Bet bylų atidavimas pagreitinto proceso tvarka dar tobulintinas. Deja, tesugebama surasti vos 50 proc. atlygintino turto. Toks procentas netenkina nei prokurorų, nei visuomenės. Žalos atlyginimo klausimai – vienas iš ikiteisminio tyrimo efektyvumo kriterijų, todėl būtina siekti, kad būtų grąžinama apie 80 proc. turto.

Pranešėjui užkliuvo Baudžiamojo kodekso 216 str. (pinigų plovimas). Pernai pagal šį straipsnį atlikti aštuoni tyrimai, šiemet – nė vieno. Kodėl netiriama, kur nuplaukė nusikalstamu būdu įsigyti pinigai? Dabartinė teisinė bazė leidžia atlikti tokius tyrimus.

Anot A. Valantino, ikiteisminis tyrimas turi būti kiek įmanoma greitesnis ir ekonomiškesnis. Tam sukurtas ir Ikiteisminio tyrimo planas, kuriuo iš pradžių eksperimento tvarka rėmėsi keli policijos komisariatai, dabar jis galioja visai šaliai. Deja, neretai tik konstatuojama, kad tyrimas vyksta nesparčiai, bet neieškoma būdų, kaip jį paspartinti.

Apie tyrimo ekonomiškumą kalbėjo ir l. e. teisingumo ministro pareigas Remigijus Šimašius. Svarbu, kad ikiteisminio tyrimo ekonomija nepažeistų žmogaus teisių. Anot pranešėjo, teisės aktų pakeitimai leistų labiau sukoncentruoti pareigūnus į policijos funkcijų vykdymą. Pavyzdžiui, ar tikrai reikalingas ratų blokatorius? Gal pakeitus teisės akttus užtektų priklijuoti ant stiklo baudos lapelį? Tai būtų ir ekonomiškiau.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras taip pat kalbėjo apie teisės aktų pakeitimus, kurie atpalaiduotų policiją nuo jai nebūdingų funkcijų. Dalį jų galėtų perimti savivaldybėse kuriamos tvarkos palaikymo pajėgos.

EGZAMINO REZULTATAI

L. e. vidaus reikalų ministro pareigas Raimundas Palaitis pripažino, kad sunkmečiu policija garbingai išlaikė nelengvą egzaminą. Jos uždavinys iš tiesų sunkus: turint mažiau darbuotojų padaryti daugiau darbų.

Kad nusikaltimų sumažėjo viešose vietose – policijos nuopelnas. O tai visuomenei labai svarbu. Ši aplinkybė kartu su policijos matomumu viešoje vietoje, jos prevencinės priemonės lėmė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gyventojų pasitikėjimas policija padidėjo net devyniais punktais ir dabar sudaro 62 proc.
Deja, esama ir to, kas menkina policijos įvaizdį. Antai per renginį policininkai sėdi tarnybiniame automobilyje ir šnekasi.

Arba vienos policijos įstaigos budėtojas siunčia ineresantą į kitą policijos įstaigą. Dar gražiau: per potvynį Kėdainių rajone budėtojas neleistinai bendrauja su bėdon patekusiais žmonėmis. Tokie faktai tikrai nepuošia policininkų, neprideda ir pasitikėjimo policija.

R. Palaitis pabrėžė, kad teisinės bazės pakeitimai turėtų atpiginti teisinį procesą, atskirti statutinę vidaus ir karjeros tarnybas.

KODĖL PALIEKAMA TARNYBA?

Apie būsimą policijos sistemos personalo kaitos priežasčių tyrimą (darbuotojų, paliekančių tarnybą policijoje, apklausą) kalbėjusi PD Personalo valdybos Psichologų poskyrio vyriausioji specialistė Tatjana Dragan sakė: „Sugebėjimas pritraukti, išsaugoti ir ugdyti darbuotojus, kad jie atitiktų esamus ir būsimus organizacijos reikalavimus, yra viena iš kertinių kiekvienos organizacijos žmogiškųjų išteklių valdymo užduočių. Jeigu žmonės palieka darbą ir organizacijoje stebima didelė darbuotojų kaita, tai gali būti ženklas, kad žmogiškųjų išteklių valdymas organizacijoje nepakankamai efektyvus. Tokiu atveju reikėtų aiškintis, kokie darbo aplinkos ar asmeniniai veiksniai lemia darbuotojų sprendimą palikti tarnybą, ir imtis priemonių jiems šalinti. Užsienio šalyse yra paplitę tokie darbuotojų kaitos stebėjimo ir analizės būdai, kaip pokalbis (interviu) su organizaciją paliekančiu darbuotoju ir iš darbo išeinančių žmonių apklausa (anketavimas)“.
2008 metais tarnybą šalies policijos sistemoje paliko 1032 darbuotojai: 502 policijos pareigūnai ir 530 nepareigūnų. Tik 54 iš 502 policijos pareigūnų buvo atleisti iš tarnybos dėl neigiamų motyvų. Šie skaičiai rodo, kad darbuotojų kaitos klausimas Lietuvos policijos sistemai aktualus. Todėl Psichologų poskyris, remdamasis kitų šalių patirtimi, parengė apklausos anketą paliekantiesiems tarnybą policijoje.

Apklausos tikslas – rinkti informaciją apie pasitraukimo iš tarnybos priežastis, stengtis geriau suprasti, kodėl žmonės palieka tarnybą policijoje, konkrečioje policijos įstaigoje, kaip jie apskritai suvokia ir vertina darbą policijos sistemoje. Šia apklausa siekiama kiekvienam darbuotojui, paliekančiam tarnybą policijoje arba konkrečioje policijos įstaigoje, suteikti galimybę be jokių pasekmių (konfidencialiai) išsakyti nuomonę apie įvairius darbo policijoje aspektus. Psichologų tikslas – identifikuoti problemas ir atkreipti į jas PD vadovybės ar konkrečios policijos įstaigos vadovų dėmesį, taip pat identifikuoti policijos organizacijos ar konkrečios policijos įstaigos privalumus, atitinkančius darbuotojų poreikius. Apklausa nebus stengiamasi atkalbėti žmogų nuo sprendimo palikti tarnybą policijoje.
Anketą galės užpildyti kiekvienas policijos pareigūnas ar policijos sistemos darbuotojas, savo noru paliekantis tarnybą arba atleidžiamas iš jos, išskyrus atleidžiamus dėl neigiamų motyvų. Kiekvienam policijos pareigūnui ar darbuotojui, paliekančiam tarnybą policijoje, turi būti sudaryta galimybė išsakyti nuomonę apie įvairius darbo policijos sistemoje ir konkrečioje policijos įstaigoje aspektus. Už tai, kad kiekvienas išeinantis darbuotojas turėtų galimybę užpildyti klausimyną, bus atsakingi policijos įstaigų vadovai ir personalo padalinių darbuotojai.

Siekiant užtikrinti konfidencialumą ir darbuotojams sudaryti sąlygas laisvai ir nuoširdžiai išsakyti nuomonę, užpildytame klausimyne esanti informacija bus saugoma Psichologų poskyryje ir prieinama tik jo darbuotojams. Policijos departamento vadovybei ir policijos įstaigų vadovams bus pateikta tik išanalizuota ir apibendrinta informacija. Klausimyne esanti informacija neturės jokios įtakos rengiant darbuotojo charakteristiką ar teikiant rekomendacinę informaciją apie darbuotoją kitai darbovietei.

PD Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos vyriausioji specialistė Loreta Poliakaitė kalbėjo apie galimybę šiuo sunkmečiu gauti Europos Sąjungos pinigų. Pareigūnė pristatė ES specialiąją programą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“. Apie ją plačiau bus kalbama rugsėjį Lietuvos policijos mokymo centre surengtame seminare.

PAGALVOKIME APIE ŽEMIŠKUS DALYKUS

Idėjai gauti pinigų iš Europos Sąjungos pritarė ir policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Lankydamasis Lenkijoje šios šalies policijos 90-mečio minėjimo proga mūsų policijos vadovas įsidėmėjo Lenkijos premjero Donaldo Tusko žodžius, pasakytus policijai: pirmieji, kurie pajus finansinį pagerėjimą, bus policininkai.

V. Telyčėnas akcentavo gana rimtą padėtį bandant siūlyti teisės aktų pakeitimų projektus. Tik profesinių sąjungų dėka vėl atgijo kalbos apie policijos ir kitų statutinių institucijų atskyrimą nuo valstybės tarnybos.

Dėkodamas pareigūnams už darbą generalinis komisaras teigiamai įvertino jų darbo rezultatus. Tačiau paprašė atkreipti dėmesį į paprastus, žemiškus dalykus: deramą kalbėjimą su žmogumi telefonu, įsijautimą į žmogaus problemas, pagelbą jam. Tik šitaip pelnomas žmonių pasitikėjimas ir pagarba.

Autorius Viktoras Tamošiūnas

http://zurnalas.policija.lt