Liepos 15-ąją Policijos departamente pristatytas tyrimas „Policijos pareigūno teisinio statuso sandaros elementų pristatymas“.

Tyrimą komentavo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros dėstytojas Eimutis Misiūnas.

Jis akcentavo, kad tyrimai dažniausiai atliekami norint išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie policijos veiklą. O analizė, kaip policijos pareigūnai reaguoja į visuomenės nuomonę apie juos, tebuvo atlikti 2002-aisiais.

Ši apklausa buvo atliekama nuo 2008-ųjų gruodžio 1 iki šių metų sausio 20 d. Apklausti tik pirminės grandies policininkai (patrulinės tarnybos, eismo priežiūros ir postų).

Buvo siekiama nustatyti, kaip pirminės grandies policininkai vertina gyventojų agresyvumą ir pareigūno teisinį statusą.

PAREIGŪNO TEISINIS STATUSAS

Anot E. Misiūno, teisinio statuso elementų pusiausvyra – teisinio statuso elementų darna, leidžianti valstybės tarnautojui kokybiškai vykdyti institucijos funkcijas ir už tai gauti tarnautoją tenkinantį atlygį. Pareigūno teisinio statuso pagrindinai elementai – teisės ir pareigos, kvalifikacija, atsakomybė, darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Visi jie sudaro teisinio statuso elementų sistemą.

Galima teigti, kad yra teisinio statuso elementų pusiausvyra, kai pareigūnas drąsiai, be jokių trukdžių naudojasi visomis suteiktomis teisėmis, nesibaimina teisinės atsakomybės, tai yra, atsakomybės baimė nevaržo jo veiksmų. Pareigūnas visada vykdo visas (be išimties) pareigas, o jo kompetencija yra tinkama ir netrukdo naudotis teisėmis, nesukelia atsakomybės baimės. Ir, aišku, darbui policijoje jis turi būti tinkamai motyvuojamas darbo užmokesčiu ir socialinėmis garantijomis.

POLICIJA IR VISUOMENĖS NEPASITIKĖJIMAS

Tyrimo duomenys rodo, kad pirminės grandies policininkai jaučia visuomenės nepasitikėjimą ir nepagarbą savo darbui. Net septyni iš dešimties respondentų mano, kad jų darbo visuomenė negerbia. Tarnybą policijoje pareigūnai vertina kaip pavojingą, o patruliai – kaip labiausiai pavojingą.

Pusė pareigūnų antrąkart nesirinktų policijos pareigūno profesijos, dauguma nenorėtų, kad jų vaikai ar anūkai dirbtų policijoje. Daugiausiai šitaip manančių – patruliai.

Beveik pusė pirminės grandies pareigūnų už tokį patį užmokestį keistų tarnybą policijoje į kitą darbą. Tik penktadalis nenorėtų keisti tarnybos policijoje.

POLICIJA IR PAŽEIDĖJŲ AGRESYVUMAS

Dauguma apklaustųjų nurodo, kad teisės pažeidėjai agresyvūs, visuomenės agresija prieš policijos pareigūnus didėja, todėl nemaža tikimybė, kad tarnyboje būsi sužalotas. Labiausiai didėjančią visuomenės agresiją jaučia patruliai.

Per 12 mėnesių 97 proc. pareigūnų buvo žodžiu ar gestais įžeidinėjami, daugiau nei pusė jų buvo įžeidinėjami daugiau nei 10 kartų.

Daugiau nei 70 proc. pareigūnų per 12 mėnesių patyrė fizinį smurtą, daugiau nei pusė jų buvo patekę į gyvybei pavojingą situaciją. Daugiausia įžeidinėjimų, fizinio smurto, pavojingų gyvybei situacijų teko patirti patruliams, mažiau – eismo priežiūros, mažiausiai – postų pareigūnams.

Agresyviausi – sulaikomi neblaivūs asmenys: iš dešimties sulaikymų vidutiniškai 4,3 kartus šie asmenys elgiasi agresyviai. Patruliai gerokai dažniau nei eismo priežiūros ar postų pareigūnai susiduria su agresyviais teisės pažeidėjais.

AGRESIJA IR PAREIGŪNO TEISĖS

Tyrimas rodo, kad dėl didelio visuomenės agresyvumo pirminės grandies policininkai kai kuriomis pareigūno teisėmis priversti naudotis labai dažnai, o kai kuriomis beveik nesinaudoja.

Antai per 12 mėnesių fizinę ir kitokią prievartą 33,5 proc. patrulių naudoja labai dažnai, prievartos nenaudoja tik 5,7 proc.

29,7 proc. eismo priežiūros ir 14,9 proc. postų pareigūnų fizinę prievartą naudoja labai dažnai. 9,9 proc. eismo priežiūros ir 18,9 proc. postų pareigūnų prievartos niekada nenaudoję.

Dauguma pareigūnų teigia turintys nepakankamai teisių kokybiškai vykdyti policijos funkcijas.

KODĖL NESINAUDOJA TEISĖMIS

Tyrimas atskleidžia ir priežastis, dėl kurių pirminės grandies pareigūnai nesinaudoja bendromis policijos pareigūno teisėmis. Pirmiausia, baiminamasi tarnybinių patikrinimų, kurie gali neigiamai paveikti pareigūno ateities planus. Antra priežastis – teisės naudojimas netiksliai reglamentuotas teisės aktuose, trečia – pareigūnai baiminasi teisinės atsakomybės.

Vidutiniškai 80 proc. apklaustųjų visada vykdo policijos pareigūno pareigas. Mažiausiai vykdoma pareiga – imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitais ypatingais atvejais. Šią pareigą visada vykdo 59,1 proc. pirminės grandies pareigūnų.

Pareigūnus gąsdina tarnybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas. Daugiau nei trečdaliui kelia abejonių pritaikytų tarnybinių nuobaudų pagrįstumas.

Labiausiai teisinės atsakomybės baiminasi patruliai, juos labiausiai gąsdina pradėtas tarnybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas. Beje, daugiausiai manančių, kad tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta neteisingai, – patruliai.

Dauguma pareigūnų jaustųsi saugesni, jei jų interesus teismo procese gintų advokatas.

PAREIGŪNŲ KVALIFIKACIJA

Dauguma respondentų savo kvalifikaciją vertina kaip tinkamą kokybiškai vykdyti policijos funkcijas. Tačiau 31,1 proc. pareigūnų sutinka, kad dėl kvalifikacijos stokos nesiėmė ryžtingų veiksmų, nors intuityviai jautė, jog tai būtų teisėta.

Tyrimo duomenys leidžia teigti: daugumai apklaustųjų Policijos veiklos įstatyme įtvirtintos šaunamojo ginklo ir fizinių prievartos priemonių naudojimo sąlygos yra aiškios, daugiau kaip trečdaliui – neaiškios. Beveik pusė pareigūnų teigia, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės aiškios.

Matyti, kad daugiau nei trečdalis respondentų jaučia žinių trūkumą ir dėl jų stokos vengia tinkamai naudoti policijos prievartos priemones ir bendrąsias policijos pareigūnų teises. Žinių trūkumas tiesiogiai susijęs su pareigūnų atsakomybės baime.

Taigi daroma išvada, kad pareigūnų atsakomybės baimė susiformavo dėl to, jog teisių naudojimosi sąlygos netiksliai reglamentuotos teisės aktuose, pareigūnams trūksta kvalifikacijos, teismų formuojamoje praktikoje pasigendama vienodos pozicijos, atsakomybės taikymo procesas teisiškai netinkamai reglamentuotas.

ATLYGIS

Įvertinant faktą, kad pusė pareigūnų už tokį patį užmokestį keistų tarnybą policijoje į kitą darbą, ir antrąkart nesirinktų policijos pareigūno profesijos, galima teigti, kad darbo užmokestis ir socialinės garantijos pareigūnus silpnai motyvuoja dirbti policijoje.

Tyrimo duomenimis, daugumą pareigūnų labiausiai motyvuotų konkurencingas darbo užmokestis ir galimybė išeiti į pensiją ištarnavus policijoje 20 metų. Pusė pareigūnų nurodė, kad tarnauti policijoje juos motyvuoja įvairios privilegijos. Daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų uždirbti 4000 litų per mėnesį.

IŠVADOS

Taigi pirminės grandies pareigūnai (ypač patruliai) aplinką vertina kaip agresyvią.

Jie vengia naudotis suteiktomis teisėmis, ne visada vykdo pareigas, baiminasi atsakomybės, jiems trūksta kvalifikacijos, juos silpnai motyvuoja darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

Todėl E. Misiūno išvada tokia: pirminės grandies policijos pareigūnų teisinio statuso elementai „nukrypę nuo pusiausvyros“. Taip pat galima daryti išvadą, kad patrulinės tarnybos pareigūnų „teisinio statuso elementų nuokrypis“ yra didžiausias, eismo priežiūros pareigūnų – mažesnis, o postų pareigūnų – mažiausias.

Autorius Viktoras Tamošiūnas  

http://zurnalas.policija.lt