2-asis policijos darbuotojų forumas: atsakymai į klausimus

Š. m. birželio 3 d. (trečiadienį) Policijos departamente vyko antrasis visų policijos įstaigų darbuotojų atstovų forumas.

Pateikiame visus atsakymus į forumo metu užduotus klausimus ir forume skaitytus pranešimus.

1.Klausimas: Policijos departamente ruošiamasi naikinti tuščius etatus (pareigybes). Norėtume sužinoti, kokia metodika bus vadovaujamasi naikinant tuščius etatus kiekvieno komisariato atžvilgiu ir koks tikslas juos naikinti, už ką nėra gaunamas finansavimas bei jų sukomplektuoti niekas neleidžia. O pasibaigus sunkmečiui, kokių būdu vėl reiks steigti tuos etatus, kurie reikalingi policijos funkcijoms vykdyti.

Šiuo metu rengiami teisės aktų projektai, kuriuose numatoma, kad laisvos pareigybės bus naikinamos visose policijos įstaigose, taip pat atsižvelgiant ir į įstaigų pateiktus siūlymus. Planuojama, kad pagrindinis laisvų pareigybių naikinimo principas - proporcingas naikinamų pareigybių paskirstymas tarp policijos įstaigų, taip pat atsižvelgiant į Pareigybių paskirstymo teritorinėse policijos įstaigose metodikos įgyvendinimą. Šiuo metu šie principai yra rengiami, dėl jų diskutuojama su policijos įstaigomis. Tikimės, kad naikinant dalį laisvų pareigybių, esminių struktūrinių pertvarkymų policijos įstaigose neprireiks. Pagrindinė pareigybių naikinimo priežastis - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 394 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 57-2237) nuo 2009 m. spalio 1 d. sumažintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Policijos departamente ir Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose. Pagal 2009 m. birželio 11 d. policijos įstaigose įsteigtų pareigybių skaičių, Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose nuo 2009 m. spalio 1 d. reikėtų naikinti 1177,25 pareigybes.

Atsakingas PD padalinys: PD prie VRM Personalo valdyba

2. Klausimas: Viešosios tvarkos palaikymo, nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų decentralizavimo ir nusikalstamų veikų atskeidimo ir tyrimo funkcijų perskirstymo programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtintame Lietuvos Generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-823, 3 priemonėje numatyta parengti ir pateikti vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl užsieniečių kontrolės ir nelegalios migracijos prevencijos grupių išskyrimo teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniuose (migracijos valdybose, skyriuose), 4 priemonėje- parengti ir pateikti vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniuose vykdomų policijai nebūdingų funkcijų perdavimo kitoms įstaigoms ir institucijoms. Kaip bus vykdoma reorganizacija migracijos tarnybose?

4 priemonės vykdymas atidėtas dėl sunkmečio, kadangi bet koks funkcijos perdavimas iš vienos institucijos kitai reikalauja papildomų finansinių resursų.

Nelegalios migracijos prevencijos ir fizinės užsieniečių kontrolės veikla ir dabar vykdoma (tai nebus nauja funkcija), tiesiog didžioji dalis šios srities funkcijų bus koncentruojama apskričių VPK migracijos padaliniuose, kurie šią veiklą vykdys visos apskrities mastu, kadangi policijos komisariatų migracijos poskyrių, grupių pajėgumai šią veiklą vykdyti efektyviai yra nepakankami. Tai bus sureguliuota pakeičiant pavyzdinius teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių nuostatus, viskas planuojama padaryti iš esamų resursų ir turimų pareigybių.

Atsakingas PD padalinys: PD Viešosios policijos valdyba

3. Klausimas: Kaip galėtumėt tiksliai įvardinti, kokios (po šitos reformos) bus rajonų policijos komisariatuose, pvz. Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Elektrėnų ir kt. policijos komisariatuose dirbančių budėtojų ir jų padėjėjų funkcijos.

Planuojama, kad policijos komisariato operatyvaus valdymo padaliniai nevykdys skambučių priėmimo trumpaisiais telefono numeriais (02, 112) funkcijos ir dalinai - policijos pajėgų valdymo. Dalinai, nes į policijos pajėgų valdymo procesą reikės įsijungti koordinuojant ir kontroliuojant AVPK policijos komisariatų policijos pajėgų darbą (turėtų teisę keisti į įvykį apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio išsiųstas pajėgas, iškviestų operatyvinės grupės pareigūnus, budinčius namuose).

Taip pat reikia pažymėti, kad policijos komisariatai yra apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų struktūriniai padaliniai, dėl to, policijos komisariatuose dirbančių budėtojų ir jų padėjėjų (kaip ir visų kitų darbuotojų) tikslias funkcijas (arba vienų padalinių funkcijų delegavimą kitiems padaliniams) nustato apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba

4. Klausimas: Kur bus išduodami tarnybiniai ginklai? Jei jie bus išduoti pastoviam naudojimui, ar bus finansuojamas seifų įsigijimas? O jei finansavimo nebus, kas bus su tais pareigūnais, kurie atsisakys iš savo lėšų pirkti seifą? Kas bus jei vagystės metu iš pareigūno buto bus pagrobtas ginklas? Kokia bus pareigūno atsakomybe? Ar pareigūnas privalės imtis visų priemonių, kad apsaugotų tarnybinį ginklą (signalizacija, grotos ir pan.)?

Vienas iš Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padaliniams keliamų pagrindinių uždavinių yra užtikrinti policijos ginkluotės ir kitų priemonių saugojimą, išdavimą ir priėmimą.

Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur bus išduodami ginklai konkrečioje policijos įstaigoje negalime, kadangi darbo organizavimo būdus (tame tarpe ir ginkluotės išdavimą) pasirinks AVPK vadovybė.

Pareigūnai už savo lėšas įsigyti seifus ir namuose saugoti tarnybinius ginklus, jiems nesutinkant, to daryti neprivalo. Be to, koncepcijoje nenumatyta, kad būtų išduodami ginklai tik pastoviam naudojimui.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba

5. Klausimas: Kas pildys rajonų policijos komisariatų budėtojų dalyse esančias knygas, pvz. kas išduos ryšio priemones, transporto priemones ir kelionės lapus ir pan.?

Operatyvaus valdymo padalinio dokumentaciją pildys operatyvaus valdymo padalinio darbuotojai, arba kitų padalinių darbuotojai, kuriems AVPK vadovybė paves vykdyti tokias funkcijas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba

6.Klausimas: Kas atsakinės į rajonų policijos komisariatų budėtojų dalyje gaunamus raštus?

Klausimas netikslus, neaišku kokie raštai turimi mintyse.

Policijos įstaigose, tikslias operatyvaus valdymo padalinių ar kitų padalinių funkcijas nustato įstaigos vadovas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

7. Klausimas: Kas stebės miesto bei komisariato apsaugos kameras, saugos komisariato teritoriją?

Policijos komisariatuose, kuriuose operatyvaus valdymo padaliniai nedirbs ištisą parą (arba darbas bus organizuojamas steigiant MOVP), turės būti įrengiama vaizdo stebėjimo sistema, kitos apsaugos priemonės, kad policijos komisariatų teritorijas ir patalpas būtų galima stebėti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų. Taip pat ši funkcija gali būti pavesta vykdyti policijos komisariate likusiam vienam operatyvaus valdymo padalinio darbuotojui.

Tikslias policijos įstaigos padalinių funkcijas nustato apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

8. Klausimas: Kas nukreips į rajonų policijos komisariatą atėjusius piliečius į jiems reikiamą poskyrį?

Šią funkciją atliks operatyvaus valdymo padalinio arba kitas įgaliotas policijos įstaigos darbuotojas. Tikslias policijos įstaigos padalinių funkcijas nustato apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

9. Klausimas: Kas prižiūrės technines priemones?

Atasakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

10. Klausimas: Paskaičius 2009-05-14 d. įsakymą nr. 5-V-336 „DĖL POLICIJOS ĮSTAIGŲ OPERATYVAUS VALDYMO PADALINIŲ VEIKLOS, VALDANT POLICIJOS PAJĖGAS, OPTIMIZAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO" susidaro tokia nuomonė, kad mobilaus operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai atliks visas įmanomas komisariato funkcijas (kriminalinės policijos, viešosios policijos, patrulinės ir netgi viršininkų). Ar ne per daug atsakomybės bus užkraunama MOVP pareigūnams. Jei reiks žinoti viską, tai „peršasi" mintis „kam tada tie viršininkai"? Kadangi mums bus „užkrauta" daug funkcijų, tai gal bus mokami priedai ir suteikiamos aukštesnės kategorijos?

Šiuo metu operatyvaus valdymo padalinių darbuotojų skirtingose policijos įstaigose vykdomos funkcijos nėra visiškai vienodos. Pvz. vienose policijos įstaigose operatyvaus valdymo padalinių darbuotojai neturi teisės pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo tarpu kitose policijos įstaigose operatyvaus valdymo padalinių darbuotojai ne tik pradeda ikiteisminį tyrimą, bet ir vertina tyrėjų atliktus pirminius procesinius veiksmus. Dėl to Koncepcija siekiama suvienodinti operatyvaus valdymo padalinių vykdomas funkcijas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

11. Klausimas: Ar į iškvietimus vyks tik MOVP pareigūnai? Kokios bus kitų policijos padalinių funkcijos?

Į iškvietimus vyks ne tik MOVP pareigūnai. Kiti policijos padaliniai atlikinės jiems numatytas funkcijas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

12. Klausimas: Kaip suprasti, kad MOVP pareigūnai turės vykdyti savo funkcijas policijos patalpose ir (ar) patruliuoti nustatytu maršrutu? Kaip aš supratau MOVP pareigūnai pastoviai patruliuos teritorijoje, o tai kokias dar funkcijas jie gali atlikti komisariatuose?

Darbas MOVP yra nauja darbo forma. Pagrindinė nauja funkcija - teisės pažeidimų prevencija.

MOVP pareigūnai nuolat nepatruliuos mieste. Jie policijos komisariato patalpose atlikinės jiems pavestas funkcijas. Išvykti iš policijos komisariato patalpų MOVP pareigūnai galės tik policijos komisariato nedarbo valandomis (arba ir darbo, jei kai kurias funkcijas bus pavesta vykdyti kitiems pareigūnams ar darbuotojams) ir tik atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes (pvz. į registruojamų įvykių skaičių policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje, pristatomų asmenų skaičių ir galimybes sulaikytus asmenis pristatyti į kitus policijos komisariatus ar savivaldybės įsteigtas įstaigas, į policijos komisariatą tam tikru paros metu atvykstančių asmenų, kuriuos turi aptarnauti operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai, skaičių, policijos komisariato areštinės apsaugos organizavimą, ar apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariate yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, per kurią stebima miesto teritorija, policijos komisariato pastato ir uždaros policijos įstaigos teritorijos apsaugos organizavimą ir pan.).

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

13. Klausimas: Kaip dėl neblaivių asmenų? Nejaugi gausim juos vežti į apskrities vyriausiuosius policijos komisariatus? Tas pasiūlymas, kad juos reiks vietoje nubausti ir pristatyti į namus skamba kažkaip nelogiškai. Kaip galima bausti žmogų, kuris yra visiškai neblaivus ir nesupranta savo veiksmų? Na tarkim mes jam surašom ATP protokolą ir pristatom į namus. Manau, kad jau valandos bėgyje gausim pranešimą apie buitinį konfliktą...

Darbas su neblaiviais asmenimis yra tobulintinas. Skirtinguose policijos komisariatuose taikoma labai skirtinga praktika dėl neblaivių asmenų sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigas, todėl būtina nagrinėti įvairias darbo formas ir galimybes. Pristatytų į policijos komisariatus neblaivių asmenų skaičius svyruoja nuo 4% iki 94% nuo visų pristatytų asmenų skaičiaus.

Orientuojamasi, kad didžiausiuose šalies miestuose, - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, neblaivūs asmenys būtų pristatomi į vieną ar du struktūrinius miesto policijos komisariatus ar į savivaldos institucijų įsteigtas išblaivinimo vietas. Neblaivių asmenų vežiojimas iš rajonų į apskrities centrus (ar kitus rajonus) neplanuojamas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

14. Klausimas: Sveiki, taigi ir noriu paklausti kur veda tos reformos?

Aktualiausias kaip budėtojui klausimas - kas bus ateityje? Jau dabar budėtojai vyksta į įvykio vietą, tik iš karto klausimas mums patiems kyla - ar kokybiškai gali atlikti tą darbą pareigūnas, niekada nedirbęs to darbo, ar bus surenkama ta pradinė svarbiausia informacija?

Pas mus dabar dirba po vieną budėtoją, oper. grupėje - 2 žmonės, kurie tuo pačiu vykdo ir patrulių funkcijas. Eksperimentuojam taip sakant.

Anksčiau visi žinojom kas ką dirba, dabar pareigybės kai kam pasikeitė, bet realiai komisariate nepasikeitė niekas, kaip anksčiau dirbom, taip ir dabar dirbam, tik krūviai darbo išaugo, papildomų funkcijų krūvos. O ateity, kiek teko girdėti, budėtojai net už ikiteisminį tyrimą bus atsakingi, bus mobilūs visų galų meistrai. Tai va mums dar vienas klausimas kyla, kada bus prieitas optimizavimo etapas, kai budėtojai ir pačius viršininkus galės pakeisti? Gal ir juokinga, gal ir sarkazmas kyla bet įdomus reiškinys - apylinkės inspektoriai kaip dirbo taip ir dirbs, kriminalistai kaip dirbo taip ir dirbs tą patį, o vat mes iešmininkais patapom.

Kur pareigūnai ginklus laikys? kur dėsim girtus asmenis, ypač iš šeimyninių buitinių konfliktų? Juokiamės, kad į Kretingą vešim, nes kitur aplinkui nebus kur girtų išblaivint. Tai vat ir vešim - pusę dienos ekipažo teritorijoj nebus - vadinasi turės kiti pareigūnai mesti savo pradėtus darbus ir reaguot į iškvietimus, kuriuos, oi kaip sunku mums paprastiems, apačioj sėdintiems ir iš aukštai nematantiems , suprasti kas priiminės. Bet čia kaip suprantame apskričių reikalas.

Žodžiu ateitis nedžiugina ir ne todėl, kad krizė, o todėl, kad bordakas.

Mažino, mažino, jungė, jungė, o nauda kokia? Ar kas skaičiavo dėl to mažinimo kiek papildomų išlaidų pridaryta? Kažin ar prisėdus prie šios aritmetikos nesigautų, kad visas taupymas bereikalingom išlaidom virto?

Paaiškinkit, prašome, kas mūsų laukia ateityje, be tų aukštų frazių ir išvedžiojimų, o paprasta kalba - kam viso to reikia ir kam nuo to geriau?

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių veiklos, valdant policijos pajėgas, optimizavimo koncepcijos parengimas yra sietinas ne su prasidėjusia ekonomine krize. Koncepcijos parengimą sąlygojo policijos įsigyjamos ir pradėtos naudoti naujos techninės priemonės, tokios kaip, skaitmeninis mobilusis radijo ryšys, policijos registruojamų įvykių registras, policijos pajėgų valdymo sistema. Šių techninių priemonių funkcionalumas nuolat tobulėja ir ateityje tik plėsis. Be to, techninių priemonių naudojimas policijos darbe leidžia racionaliau naudoti policijos pajėgas, t. y. naudoti jas tiesioginėms policijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti.

Daugelis pareigūnų neteisingai supranta koncepcijos paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad koncepcija siekiama pakeisti (centralizuoti) policijos pajėgų valdymą bei skambučių iš asmenų trumpaisiais telefono numeriais priėmimą, todėl AVPK padaliniai nevykdys skambučių priėmimo trumpaisiais telefono numeriais (02, 112) funkcijos ir dalinai - policijos pajėgų valdymo.

Kitų funkcijų vykdymas lieka operatyvaus valdymo padaliniams, tačiau atsižvelgiant į mažą darbo krūvį vykdant likusias funkcijas šių funkcijų vykdymas gali būti perduotas kitiems policijos įstaigos padaliniams.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba.

15. Klausimas: Dirbu rajono policijos komisariate Operatyvaus valdymo poskyryje specialistu jau virš 18 metų. Esu daugelį kartų skatintas už pavyzdingą darbą. Norėčiau sužinoti kaip bus vykdomas operatyvaus valdymo padalinių optimizavimas- ar panaikinus šias darbo vietas bus pasiūlytos lygiavertės pareigos, ar steigiant apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuose papildomus etatus ten mums bus pasiūlytos atitinkamos darbo vietos? Ir neramina tai ar išliks tos pačios pareigos, laipsnis ir atlyginimas, ar ne teks visą gyvenimą siekus aukštesnių pareigų ir laipsnio vėl teks grįžti į pirminės grandies lygį ir į pensiją išeiti su mažesniu atlyginimu?

P.S. Į pensiją ir ištarnavus 20 metų nesiruošiu eiti, bet noriu turėti aiškias ir tvirtas garantijas, nes jau visi pavargome nuo visą laiką reformuojamos ir draskomos policijos.

Koncepcijos vykdymo metu atsilaisvinusios pareigybės naudojamos teisės pažeidimų prevencijai ir siekiant užtikrinti reagavimą laiku į gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas.

Rajonų policijos komisariatų operatyvaus valdymo padaliniai nevykdys skambučių priėmimo trumpaisiais telefono numeriais (02, 112) funkcijos ir dalinai - policijos pajėgų valdymo, tačiau išliks kitos funkcijos, kurias turės vykdyti operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai ( darbuotojai) arba kitų padalinių pareigūnai (darbuotojai). Tuo atveju, jeigu būtų panaikinta pareigybė, turėtų būti vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto 16 ir 17 straipsnių nuostatomis perkeliant į kitas pareigas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba

16. Klausimas: Ar tikrai bus naujas įsakymas dėl aptarnaujamų gyventojų skaičiaus didinimo iki 6000 vienam apylinkės inspektoriui?

Naujame viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno(apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos apraše (LPGK 2009-06-02 įsak. Nr. 5-V-384) numatyta:
6.1.p. miesto apylinkėje gyventojų skaičius neturėtų viršyti 4 000 gyventojų. Apylinkę prižiūri vienas apylinkės inspektorius. Apylinkės inspektorius, esant būtinumui, turi teisę į pagalbą pasitelkti ir kitų viešosios policijos padalinių pareigūnus. Policijos komisariato ar prevencijos padalinio vadovas privalo užtikrinti, kad apylinkės inspektorius būtų supažindintas su pajėgų, dalyvaujančių saugant viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, išdėstymu, maršrutu, darbo laiku bei ryšio su jomis būdais;

6.2.p. kaimo apylinkėje gyventojų skaičius negali viršyti 6 000 gyventojų ir ją prižiūri du apylinkės inspektoriai. Tokiai apylinkei prižiūrėti galima skirti vieną vidurinės grandies ir vieną pirminės grandies policijos pareigūną (apylinkės inspektorių ir jo padėjėją).

7.p. Apylinkės ribas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį suskirstymą ir kitus ypatumus, įsakymu nustato policijos komisariato vadovas.

Atsakingas PD padalinys: PD Viešosios policijos valdyba

17. Klausimas: Ar yra numatyta panaikinti dalį darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų etatų įstaigose prie PD?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 394 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 57-2237) nuo 2009 m. spalio 1 d. didžiausias leistinas pareigybių skaičius Policijos departamente bus 328, Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose - 14259. Didžiausias leistinas pareigybių skaičius vidaus tarnybos įstaigose, tarp jų ir policijos sistemos įstaigose, vidutiniškai mažinamas 5,6 %. Atsižvelgiant į tai bei 2009 m. birželio 11 d. esamą policijos įstaigose pareigybių skaičių, Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose nuo 2009 m. spalio 1 d. reikėtų naikinti 1177,25 pareigybes (statutinių, karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis). Tačiau 2009 m. birželio 1 d. Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose buvo 1729 laisvos pareigybės. Todėl naikinamos pareigybės neviršys laisvų pareigybių skaičiaus, t. y. nebus naikinamos užimtos pareigybės. Planuojama, kad panaikinus pareigybes policijos sistemoje dar liks ne mažiau kaip 500 laisvų pareigybių.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba

18. Klausimas: Darbuotojų, išėjusių nemokamų atostogų darbo užmokesčio dalis yra paliekama apskrities PK biudžete ar perduodama į PD biudžetą?

Paliekama AVPK

Dėl nemokamų atostogų sutaupytos lėšos bus panaudojamos:

1) teritorinėse policijos įstaigose - šių įstaigų 1-9 kategorijų policijos pareigūnų darbo intensyvumui didinti, užtikrinant patruliavimą viešose vietose, papildomų policijos pajėgų pasitelkimą įvairių renginių metu, įskaitant ir darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, taip pat budėjimus;

2) Viešosios policijos apsaugos tarnyboje - šios tarnybos veiklos efektyvumui gerinti, darbo sąnaudoms mažinti;

3) kitose policijos įstaigose, įskaitant ir Policijos departamentą, - teritorinių policijos įstaigų ir kitų policijos įstaigų poreikiams tenkinti pagal Policijos taryboje, kurios posėdis planuojamas š. m. rugsėjo mėn., nustatytus lėšų paskirstymo kriterijus.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

19. Klausimas: Kodėl apskrityse skirtingai sprendžiamas klausimas dėl nemokamų atostogų, vienuose komisariatuose nemokamas atostogas ima tik vadovai, kituose komisariatuose sudaromi darbuotojų sąrašai ir nemokamų atostogų turi eiti migracijos darbuotojai, turintys žemiausią B4 kategoriją?

19; 20. Policijos departamentas, siekdamas užtikrinti tinkamą policijai pavestų viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijų vykdymą bei išvengti galimo kai kurių pareigybių naikinimo ir darbuotojų atleidimo, 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 5-S-2376 rekomendavo Policijos departamento padalinių ir policijos įstaigų vadovams iki 2009 m. spalio 1 d. suteikti 5 dienų trukmės nemokamas atostogas Policijos departamento padalinių, Lietuvos policijos logistikos centro, Lietuvos policijos mokymo centro ir Policijos mokyklos darbuotojams, taip pat kitų specializuotų policijos įstaigų ir teritorinių policijos įstaigų visiems administracijos (įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, įstaigų struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai), administravimo ar aptarnavimo funkcijas atliekančių padalinių (veiklos organizavimo, personalo, finansų, teisės, materialinio aprūpinimo, raštinės ir kt.) darbuotojams, o taip pat šių įstaigų kituose padaliniuose dirbantiems darbuotojams, vykdantiems administravimo, dokumentų rengimo, tarnybos organizavimo ar vidaus kontrolės funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir pirminės grandies pareigūnams nerekomenduojama suteikti nemokamas atostogas.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

20. Klausimas: Atskirose apskrityse yra sudaryti sąrašai darbuotojų, privalančių eiti neapmokamų atostogų, kokia PD pozicija tuo klausimu?

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba

21. Klausimas: Dalis apskričių komisariatų turi įsiskolinimus už elektrą ir kt., kaip numatoma tokius įsiskolinimus padengti?

Š. m. balandžio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis policijos įstaigų įsiskolinimai prekėms ir paslaugoms (šildymui, elektros energijai, transportui ir kt.) buvo 7,6 mln. Lt, tame skaičiuje apskričių VPK - 3 mln. Lt.

Iš dalies įsiskolinimai susidarė dėl netolygaus asignavimų paskirstymo ketvirčiais: I ketv. - 18,2 proc. metinės sumos, II ketv. - 20,1 proc., III ketv. - 28 proc., IV ketv. - 33,7 proc. Finansų ministerijai pateiktas prašymas dėl dalies asignavimų perkėlimo iš IV ketvirčio., kuris mūsų žiniomis yra patenkintas.

Pagal gegužės mėn. priimtas Biudžeto finansinių rodiklių įstatymo pataisas, Policijos departamentui asignavimai prekėms ir paslaugoms mažinami 22 mln. 219 tūkst. Lt (apie 20,7 proc.). Mažinimas paskirstytas:

1) numatytoms ir dar nepradėtoms vykdyti centralizuotoms priemonėms - apie 8 940 tūkst. Lt Priemonės nebus vykdomos.

2) numatytus asignavimus socialinėms išmokoms (tėvystės, motinystės, vaiko priežiūros pašalpoms) - apie 3,5 mln. Lt. Bus mokama iš policijos įstaigų biudžeto.

3) dėl laikino (nuo 2009-07-01 iki 2011) butpinigių, maistpinigių, važiavimo išlaidų kompensacijų mokėjimo sustabdymo - apie 3,5 mln. Lt.

4) mažinti policijos įstaigų asignavimus prekėms ir paslaugoms - 6280 tūkst. Lt.

Esame priversti mažinti išlaidas, o įsiskolinimus dengti iš skirtų lėšų.

Sunkmetis verčia optimizuoti ir policijos įstaigų išlaidas. Kiekvienoje policijos įstaigoje parengti ir įgyvendinami biudžetinių asignavimų taupymo planai. Skoloms apmokėti naudojamos nebiudžetinės lėšos.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba

22. Klausimas: Kai kuriuose komisariatuose darbuotojai nesupažindinami su darbo grafiku įstatymo numatyta tvarka, kaip priversti vadovus tai padaryti?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 147 str. 3 d. nustatyta, kad darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo laikytis šios įstatymo nuostatos. Skundai dėl šio reikalavimo nesilaikymo gali būti pateikiami atitinkamai apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, policijos įstaigos profesinei sąjungai ar darbuotojų atstovui, ar policijos generaliniam komisarui.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba; PD Teisės valdyba.

23. Klausimas: Kokia PD pozicija dėl statutinių pareigūnų darbo užmokesčio reglamentavimo vidaus tarnybos statute?

Policijos departamentas pritaria šiam siūlymui ir ne kartą teikė Vidaus reikalų ministerijai įvairius su tuo susijusius siūlymus.

Atsakingas PD padalinys: PD Teisės valdyba.

24. Klausimas: Kodėl nemokama pareigūnams už viršvalandinį darbą, už papildomą darbą, transporto išlaidos ir nuompinigiai, kokiu įstatymu ar įsakymu vadovaujantis taip daroma?

Jei pareigūnas dirbo viršvalandinį darbą, už dirbtą laiką turi būti atlyginama.

Apie neapmokėto viršvalandinio ir kito darbo faktus prašoma informuoti Finansų valdybą, kuri vidaus kontrolės tvarka gali patikrinti tokią informaciją.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

25. Klausimas: Dėl 48 val. darbo laiko, kiekvienas PK savaip interpretuoja tokio darbo laiko normos taikymą, ar bus kada vieninga praktika?

2009 m. gegužės 18 d. LPGK įsakymu Nr. 349 sudaryta nuolatinė darbo grupė, kuriai pavesta parengti Darbo laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašą bei pateikti siūlymus dėl darbo laiko apskaitos informacinės sistemos sukūrimo; taip pat ši grupė spręs, analizuos iškylančias problemas ir teiks metodinę pagalbą policijos įstaigoms minėtais klausimais.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba; PD Teisės valdyba.

26. Klausimas: Dėl kelionės lapų, tarnybinio transporto priskyrimo ir materialinių atsakomybės sutarčių: kelionės lapai - ar tai ne sovietinis palikimas ir kokia praktika yra ES šalyse? Transporto priemonių pritvirtinimas įsakymu - kažkoks absurdas, juk yra eismo taisyklės, kuriomis reikia vadovautis, yra padalinių vadovai, kurie pavaldiniams skiria konkrečias užduotis ir už jų įvykdymą, kontrolę neša asmeninę atsakomybę (kam rašyti popierių dėl popieriaus?) Materialinių atsakomybės sutarčių - manau yra kitų teisės aktų, kuriais drausmintų pareigūnus, kurie jau piktybiškai laužo transporto priemones (nors abejoju ar tokių yra), o KASKO draudimai viską išspręstų.

Casco draudimai išspręstų didžiąją dalį problemų, bet ne visas (yra tam tikra dalis nedraudiminių įvykių, pvz. kai neblaiviame stovyje padaromas autoįvykis, kuomet žala neatlyginama). Be to, yra dar viena problema: norint apdrausti visus policijos automobilius Kasco draudimu, per metus už šią paslaugą reikėtų mokėti virš 5 mln. litų. Tai brangus malonumas ir tokios sumos paprasčiausiai skirti nėra galimybės, nes priešingu atveju turėsim apdraustus automobilius, bet neturėsim nei cento kurui. Todėl belieka vienintelė išeitis - materialinės atsakomybės sutarties institutas, ką šiai dienai ir reglamentuoja galiojančios teisės normos dėl asmeninės atsakomybės už netinkamą valstybės turto naudojimą, sugadinimą ar jo praradimą.

Transporto priemonės pritvirtinimas įsakymu. Neteisingai pavartota pati sąvoka ir tai iškreipia esmę. Tarnybiniai automobiliai, kuriuos policijos įstaiga gali naudoti, įstaigos vadovo įsakymu skiriami konkretiems įstaigos struktūriniams padaliniams jų nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Tai yra ne kas kita, kaip turto paskirstymas įtaigos viduje struktūriniams padaliniams įvertinant automobilio kaip darbo priemonės būtinumą vykdant nustatytus uždavinius ir funkcijas (turto apskaita būtina). Sekantis žingsnis - teisės vairuoti paskirtą automobilį suteikimas. Policijos įstaigų darbuotojams teisę vairuoti tarnybinius automobilius tarnybinėms funkcijoms vykdyti suteikia įsakymu policijos įstaigos vadovas. Šiuo teisės aktu suteikiama teisė konkrečiam darbuotojui naudotis konkrečiu valstybės turtu. Analogiška tvarka taikoma ir naudojantis ginkluote. Tiek automobilių, tiek ginklų naudojimas visuomet yra padidintos rizikos veiksnys ir esant neigiamoms šių priemonių panaudojimo pasekmėms visuomet atsiranda tiek teisinė, tiek materialinė asmens atsakomybė, be to, kad asmuo galėtų naudotis šiomis priemonėmis jis turi turėti atitinkamus gebėjimus ir jam keliami papildomi reikalavimai, todėl būtent šių priemonių panaudojimui ir taikoma griežtesnė ir formalizuota tvarka.

Kelionės lapai. Galima sutikti, kad tai palikimas iš anksčiau. Tačiau ne taip paprasta kelionės lapų atsisakyti. Išlaidos kurui naudojamos atsiskaitytinai (tai Lietuvoje reglamentuoja galiojančios finansų teisės normos) ir kelionės lapas yra griežtos atskaitomybės finansinis dokumentas patvirtinantis kuro sunaudojimą. Kelionės lapo formą, turinį butų galima tobulinti, koreguoti, bet kitose įstaigose naudojami dar painesni ir labiau formalizuoti kelionės lapai. Tiek kitose pažangesnėse šalyse, tiek ir Lietuvoje privačiame sektoriuje taikoma paprastesnė, lankstesnė ir mažiau formalizuota atsikaitymo tvarka. Tik pakeitus teisės aktus, reglamentuojančius finansinę atskaitomybę viešajame sektoriuje, būtų įmanoma atsisakyti kelionės lapų taikymo.

Atsakingas PD padalinys: PD Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdyba

27. Klausimas: Kiek sutaupyta lėšų įgyvendinus policijos reorganizaciją, kai dirbama apskričių principu ir ar tai pasiteisino?

Reformos metu administravimo padalinių pareigybių skaičius teritorinėse policijos įstaigose 102 pareigybėmis, atitinkamai šios pareigybės buvo perduotos kriminalinės ir viešosios policijos padaliniams. Taip pat 99 pareigybėmis sumažėjo įvairaus lygio vadovų (nuo įstaigos viršininko iki būrio vado). Šioms pareigybėms išlaikyti buvo skiriama apie 7423 tūkst. Lt, šios lėšos liko policijos įstaigose.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba

28. Klausimas: Kokie pagrindiniai tikslai Policijos mokyklos ir Lietuvos policijos mokymo centro reorganizacijos?

Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 144-5466) patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programą.

Siekiant optimizuoti Lietuvos policijos mokymo centro ir Policijos mokyklos darbo organizavimą ir panaikinti atliekamų funkcijų dubliavimą, mažinti policijos įstaigų skaičių, racionaliau panaudoti įstaigoms skirtus biudžetinius asignavimus, Lietuvos policijos mokymo centras ir Policijos mokykla sujungiami į steigiamą naują Lietuvos policijos mokyklą.

Pagrindinis reorganizavimo tikslas - tobulinti policijos pareigūnų ir kitų policijos sistemos darbuotojų profesinio ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijų atlikimą, mažinti policijos įstaigų skaičių, taupyti lėšas.

Atsakingas PD Padalinys: PD Personalo valdyba.

29. Klausimas: Ar tikslinga sujungti Policijos mokykla su Lietuvos policijos mokymo centru?

Taip, tikslinga, kadangi bus optimizuotas Lietuvos policijos mokymo centro ir Policijos mokyklos darbo organizavimas; bus panaikintas atliekamų funkcijų dubliavimas, sumažintas policijos įstaigų skaičių, racionaliau panaudoti įstaigoms skirti biudžetiniai asignavimai.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

30. Klausimas: Kiek numatoma sutaupyti lėšų sujungus Policijos mokykla su Lietuvos policijos mokymo centru?

Pirminiais skaičiavimais, apie 400 tūkst. Lt

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

31. Klausimas: Kiek planuojama panaikinti ar įsteigti etatų sujungus Policijos mokyklą ir Lietuvos policijos mokymo centrą?

Sujungus LPMC ir PM nuo 2009-10-01 įsteigiama 13,5 pareigybių mažiau (iš jų - 4 statutinėmis ir 9,5 civilėmis).

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

32. Klausimas: Kokiais kriterijais vadovaujantis ir kada bus skiriami darbuotojai į naujai įsteigtas pareigybes įsteigtoje Policijos mokykloje?

Iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. naujos policijos profesinio ugdymo įstaigos vadovo pareigybei užimti bus organizuojama atranka. Vėliau iki 2009 m. rugsėjo 30 d. reorganizuojamų įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių pareigybės nuo 2009 m. spalio 1 d. naikinamos, bus siūloma eiti pareigas naujoje įsteigtoje įstaigoje ar kitose policijos įstaigose.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

33. Klausimas: Jūsų nuomonė dėl Lietuvos policijos mokyklos naujų nuostatų ir struktūros?

Lietuvos policijos generalinio 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 5-V-337 (Žin., 2009, Nr. 59-2340) buvo patvirtinti naujos policijos profesinio ugdymo įstaigos - Lietuvos policijos mokyklos nuostatai ir struktūros schema.

Nuostatus parengė darbo grupė, sudaryta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 5-V-129.

Nuostatai parengti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262); Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais. Be to, minėti nuostatai buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijomis. Pagal parengtus naujus nuostatus, nauja policijos profesinio ugdymo įstaiga Lietuvos policijos mokykla pradės veikti nuo 2009 m. spalio 1 d.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

34. Klausimas: Kodėl policijos pareigūnai negali dirbti kito darbo ( išskyrus kai kuriuos numatytus atvejus numatytus Vidaus tarnybos statute)?

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1D-2/66 (12) pateikė nuomonę dėl statutinių valstybės tarnautojų leidimo dirbti kitą darbą. Šis raštas persiųstas susipažinti policijos įstaigoms. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams VTĮ 16-1 straipsnio nuostatos taikomos be išlygų. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 24 str. 3 d. nustatytas draudimas vidaus tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams dirbti samdomais darbuotojais. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. XI-53 pakeitus VTĮ 4str. 2 d., numatant VTĮ 16-1 straipsnio taikymą be išlygų ir statutiniams valstybės tarnautojams, VTĮ 16-1 str. 1 d. ir Statuto 24 str. 3 d. nuostatos tapo viena kitos atžvilgiu kolizinėmis normomis. Pagal teisinės kolizijos įveikimo chronologinę taisyklę „kai prieštarauja tos pačios teisinės galios normos, galioja vėliau išleista teisės norma", priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo statutiniam valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą turėtų būti taikomos VTĮ nuostatos. LR VRM nuomone vidaus tarnybos sistemos statutiniai valstybės tarnautojai, atsižvelgus į tarnybos ypatumus ir parengtį vykdyti nustatytas funkcijas, bei VTĮ nustatyta tvarka gavę leidimą dirbti kitą darbą, turi teisę dirbti kitą darbą, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nežemina pareigūno vardo. Ši VRM nuomonė yra rekomendacinė.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

35. Klausimas: Vykstant į komandiruotes (varžybas) pareigūnams mokami dienpinigiai, o mokyklos kursantams ne?

Teisės aktai nenumato dienpinigių mokėjimo kursantams. Kursantas - asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose.

Dienpinigių mokėjimą tarnybinių komandiruočių metu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimas Nr. 526 ir dienpinigiai mokami įstaigų darbuotojams.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

36. Klausimas: Ar planuojama kursantams suteikti pareigūno statusą jiems įstojus į Policijos mokyklą, nes kyla nemažai problemų pažintinės praktikos ir stažuotės metu?

Pareigūno statusas reglamentuotas Vidaus tarnybos statute. Jį įgyja tik asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka paskirti į pareigas ir prisiekę. Pareigūno statuso turėjimas ar neturėjimas pažintinės praktikos ar stažuotės metu iš esmės nėra lemiamas veiksnys įgyjant kursantams šių praktikų metu teorinių žinių ir praktinių gebėjimų.

Formalus laikinas pareigūno statuso suteikimas, neformuojant kursantams praktikų metu tinkamų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, neišspręs policijos personalo trūkumų problemų. Tačiau įvertindami tai, kad personalo stygiaus problemos jaučiamos visoje policijos sistemoje bei siekdami skatinti policijos pareigūnų motyvaciją, Policijos departamentas inicijavo atitinkamų Statuto straipsnių pakeitimus, kuriuose prioritetas skiriamas pareigūnų rengimo sistemos, užtikrinančios pareigūnų karjeros planavimą, paremtą socialinėmis garantijomis ir motyvuojančią visuomenės narius domėtis policininko profesija, aiškiam nustatymui, kursanto teisinio statuso nustatymo reglamentavimui, priartinant kursanto statusą pareigūno statusui, o taip pat socialinių garantijų (stipendijų iki minimalios mėnesinės algos dydžio (800 Lt) padidinimo, nemokamo maitinimo ir apgyvendinimo organizavimo, aprūpinimo uniformomis, važiavimo išlaidų kompensavimo) didinimui.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

37. Klausimas: Dėl 2008 m. spalio 1 d. įvykusios teritorinių policijos įstaigų reformos problemos, po reformos buvo panaikinta viešosios policijos (VP) viešosios tvarkos skyriaus (VTS) konvojaus grupė ir visi konvojaus grupės pareigūnai buvo perkelti į VTS patrulio būrį, jiems visiems buvo pritaikyta patrulio būrio pareigybė kur nustatyta, kad tik (pagal poreikį vykdo konvojavimą sulaikytų asmenų) tačiau realiai visi (buvusios konvojaus grupės) pareigūnai kiekviena diena vykdo konvojavimą, o taip pat vykdo ir kitas funkcijas, kurie nėra nustatyti pareigybės aprašyme, tačiau susiję su konvojavimu (pvz. palaiko viešąją tvarką teismo posėdžio metu, organizuoja tą patį konvojavimą suimtųjų ir (ar) nuteistųjų.

Tai klausimo esme yra ar taupant lėšas nepigiau išeitu gražinti atgal konvojavimo grupę prie viešosios policijos patrulio būrio (gražinant jokiu papildomų etatų steigti nereikęs), ar pareigūnams mokėti priemoką už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (visos konvojavimo užduotys yra suformuluotos raštu, tai yra teismo paraiška ir pan.).

Sprendimus dėl bet kokių struktūrinių pokyčių priima policijos generalinis komisaras. Šiuo atveju jums reikėtų motyvuotu raštu kreiptis tiesiogiai į Policijos departamento Personalo valdybą, kuri įvertinusi ir su suinteresuotomis tarnybomis suderinus galimus struktūrinius pokyčius, juos pateiktų tvirtinimui policijos generaliniam komisarui. Viešosios policijos valdyba šiems struktūriniams pakeitimams neprieštarautų.

Atsakingas PD padalinys: PD Viešosios policijos valdyba.

38. Klausimas: Sveiki. Noriu užduoti klausimą pagal forumo III temą (Aktualūs policijos sistemos finansavimo ir socialinių garantijų užtikrinimo klausimai.).

Visi supranta ir pritaria, kad taupyti tikrai reikia. Tačiau, manau ne taip, kaip kai kuriose apskrityse (būtent Šiaulių): nemokamų atostogų "varomi" (gražia užmaskuota forma) apskrities PK dirbantys net poskyrių (viešosios ir kriminalinės policijos) viršininkėliai turintys tik A-11 kategorijas. Nemanau, kad iš to bus daug sutaupyta ir BLOGIAUSIA, kad tokiam "varymui" jie prilyginami administracijos darbuotojams , kurie absoliučiai visi eina šių atostogų. Juk tai nusikaltimus tiriančių ir viešąją tvarką užtikrinančių darbuotojų tiesioginiai vadovai, betarpiškai organizuojantys tokius procesus ir patys juose dalyvaujantys. Manau taip yra iškraipomas ir pirminis PD raštas dėl rekomenduojamų nemokamų atostogų. Rekomendacijos VIRTO prievarta, kaip ir 1998-2001 metais, kuriuos visi prisimename. "PRIEVARTA" yra naudojama užmaskuotai grasinant, kad tai pakenks, pvz. viso PK įvaizdžiui, ir po to bus problemų (netikėti patikrinimai ir pan.) Klausimas - kiek iš tokių akcijų sutaupoma? O pasiūlymai būtų: greičiau ir rajoniniuose PK optimizuoti budėtojų padalinių ir areštinių veiklą, nes šie darbuotojai irgi vykdo tik netiesiogines policines funkcijas, tai yra organizuoja ir vykdo asmenų apsaugą ir pajėgų valdymą, taip pat ir tų pačių organizacinių padalinių veiklą, kurių darbuotojų gretos, realiai po reorganizacijos nė kiek nesumažėjo (paskaičiavus pareigybių sk.) ir pan. Dėkui.

Policijos įstaigoms pavesta kas mėnesį Policijos departamento Finansų valdybai teikti informaciją apie sutaupytas lėšas nemokamų atostogų metu. Dėl nemokamų atostogų metu sutaupytų lėšų panaudojimo atsakyta atsakyme į 18 klausimą.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių veiklos, valdant policijos pajėgas, Optimizavimo koncepcija ir siekiama gerinti operatyvaus valdymo padalinių darbą.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba; PD Policijos informacijos valdyba.

40. Klausimas: Po reformos, teritorinių policijos komisariatų finansavimas tapo visiškai neskaidrus. Teritorinių policijos komisariatų vadovai šiuo metu nežino kiek lėšų skirta komisariatams, dėl ko kyla darbo organizavimo ir kitos problemos. Ar nereikėtų nustatyti kiekvienam apskrities teritoriniam policijos komisariatui metų finansavimo „krepšelį" su kiekvieno mėnesio finansine ataskaita, kurią pateiktų Vyriausiasis policijos komisariatas?

Planuojama visiems apskričių VPK pavesti tvirtinti rajonų policijos komisariatų sąmatas bei tvarkyti lėšų panaudojimo apskaitą nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

41. Klausimas: Kėdainių rajono policijos komisariatui metų pradžioje buvo nustatyta per 2009 metus sutaupyti 57000 litų. Pertvarkius budėjimus operatyvinėse grupėse, mūsų preliminariais skaičiavimais (kadangi oficialių skaičiavimų mums niekas nepateikia), per ketvirtį mums pavyko sutaupyti apie 100 000 litų. Nepaisant to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė griežtai draudžia papildomai skirti pareigūnus dirbti bet kokį viršvalandinį ar naktinį darbą (net masinių renginių metu). Ar nėra taip, kad Kėdainių rajono policijos komisariato sutaupytos lėšos yra skiriamos kitiems apskrities teritoriniams policijos komisariatams, nes yra žinoma faktų, jog 2009 metais Kauno miesto policijos komisariatuose yra priiminėjami į tarnybą žmonės? (tuo tarpu Kėdainių rajono PK Kriminalinėje policijoje dirba tik 5 operatyvininkai).

Tikslinant šių metų biudžetą policijai papildomai skirta 6,3 mln. Lt 1-9 kategorijų policijos pareigūnų darbui intensyvinti, apmokėti už viršvalandžius, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, iš jų Kauno AVPK šiam tikslui gaus apie 1 mln. Lt. Tikimasi, kad šitos, tikslinės paskirties lėšos leis daugiau dirbti ir uždirbti policijos pareigūnams.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

42. Klausimas: Dėl Mokymo centre organizuojamų kursų planavimo - dažnai pasitaiko, kad į kursus yra siunčiamas tas pats žmogus du kartus, (netgi užrašus vežasi tuos pačius), nes nėra pareigūnų, kuriems ta tema būtų aktuali. Tikslinga peržiūrėti kursų tematikos ir aktualumo klausimus.

Darbuotojus tobulinti kvalifikaciją atrenka tiesioginiai jų vadovai ir į kvalifikacijos tobulinimo renginį darbuotojai siunčiami policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Ydinga praktika, kad tas pats darbuotojas siunčiamas į kursus du kartus.

Kursų tematika pagal galimybes ir kompetenciją nuolat atnaujinama.

Kursų temos gali būti nekeičiamos kai reikia įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pagrindines priemones, ES teisės reikalavimus, reikia vykdyti nustatytus privalomus mokymus ir pan.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba

43. Klausimas: Plečiamas administracijos aparatas, priimami asmenys dirti pagal darbo sutartis, kuriems mokami didžiuliai priedai, kai tuo tarpu trūksta apylinkes inspektorių, kuriems tenka aptarnauti po kelias apylinkes, trūksta tyrėjų ir operatyviniu darbuotoju, tačiau jiems jokie priedai nemokami. Mums sakoma, kad pareigūnams, dėl sunkios finansines padėties, priedai nebus mokami - toks PD nurodymas. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią vadovų politiką?

Nors kai kuriais atvejais darbuotojams pagal darbo sutartis nustatomi 100 proc. priedai (priemokos), tačiau darbuotojų pagal darbo sutartis atlyginimai nėra dideli.
Darbuotojų pagal darbo sutartis vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2009 m. I ketv. sudarė 1662 Lt, už 2008 m. - 1629 Lt.

Pirminės grandies pareigūnų vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2009 m. I ketv. sudarė 2633 Lt, už 2008 m. - 2747 Lt.

2008 m. I ketv. darbuotojų pagal darbo sutartis faktinės darbo užmokesčio išlaidos sudarė 7324 tūkst. Lt, 2009 m. I ketv. - 7126 tūkst. Lt, tai yra sumažėjo apie 200 tūkst. Lt. Darbuotojų skaičius taip pat sumažėjo apie 80 darbuotojų.

Sprendimai dėl priedų (priemokų) skyrimo ir mokėjimo policijos įstaigose turi būti priimami atsižvelgiant į finansines galimybes.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

44. Klausimas: Dar domina, ar lėšos skirtos darbo užmokesčiui yra išskirtos (statutiniams pareigūnams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams), ar šį paskirstymą atlieka savo nuožiūra PK vadovai?

Policijos įstaigai tvirtinami asignavimai darbo užmokesčiui visiems darbuotojams, neišskiriant pagal darbuotojų grupes (karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai tarnautojai, darbuotojai pagal darbo sutartis);

Tačiau faktinių darbo užmokesčio išlaidų apskaita tvarkoma pagal darbuotojų grupes (statutiniai, karjeros valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

45. Klausimas: Kokie tarnybinių pareigų vykdymo atvejai yra laikytini komandiruote, ir kokiais atvejais priklauso dienpinigiai bei per kiek laiko jie turi būti išmokėti?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimo Nr. 526 nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 5-V-183 nustatyta, kad policijos įstaigų darbuotojų išvykimas iš nuolatinės darbo vietos policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto darbuotojo siuntimu atlikti tarnybinės užduoties nelaikomas tarnybine komandiruote, jei yra šios būtinos sąlygos: 1) tarnybinės užduoties vykdymo laikas (įskaitant ir kelionėje praleistą laiką) neviršija nustatytos darbo dienos laiko trukmės; 2) atlikti užduotį vykstama tarnybine transporto priemone; 3) policijos įstaigos darbuotojas yra siunčiamas atlikti tarnybinę užduotį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dienpinigiai gali būti mokami avansu prieš išvykstant į komandiruotę arba grįžus iš jos ir finansų padaliniui pateikus avansinę ataskaitą (tokiu atveju mokėjimo terminai nėra nustatyti, tačiau atsiskaitymas su darbuotoju neturi būti vilkinamas).

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

46. Klausimas: Kuo remiantis tarnybinio patikrinimo metu yra nustatinėjamas padidėjęs pavojus pareigūno gyvybei ar sveikatai tarnybinių pareigų vykdymo metu? Ar vykdant įstaigos vadovo įsakymą (nurodymą) dalyvavimas kovinio sporto varžybose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, pvz. savigynos, šaudymo pratimų atlikimas, yra laikytinas keliančiu padidėjusį pavojų pareigūno gyvybei ir sveikatai? Per kiek laiko turi būti išmokama kompensacija už sveikatos sutrikdymą?

Kai pareigūnas yra sužalojamas (susižaloja) tarnybos metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Kiekvienu atveju (jei yra keliamas klausimas dėl piniginės kompensacijos mokėjimo) reikia nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų vykdymo ir padidėjusio pavojaus pareigūno gyvybei ir sveikatai. Toks ryšys yra nustatomas surinkus reikiamą medžiagą ir esant atitinkamiems duomenims.

Kiekvienas pareigūno sužalojimo atvejis yra individualus ir nėra galimybės vienareikšmiškai iš anksto nustatyti (reglamentuoti), kad vieni atvejai (Šaudymo pratybos ar pan.) yra automatiškai susiję su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei, o kiti atvejai - nėra susiję. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai. Tačiau bendras principas, mano nuomone, pačios šaudymo pratybos, ar fizinio pasirengimo pratybos nėra savaime susijusios su tokia rizika.

Teisės aktai nustato, kad ieškiniai dėl žalos, patirtos sveikatos sutrikdymo metu, gali būti paduoti per tris metus nuo paties įvykio. Praktikoje dar neteko susidurti, kad kompensacijos mokėjimas yra vilkinamas. Jei tarnybinio patikrinimo metu nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos ir padidėjusio pavojaus sveikatai ar gyvybei surašoma tarnybinio patikrinimo išvada ir ji tvirtinama. Tada yra kreipiamasi į PD prie VRM Finansų valdybą, ir ji, gavusi prašymą pervesti lėšas bei CMEK išvadą, perveda lėšas į nurodytą sąskaitą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 21 punkte nustatyta, kad kompensacija turi būti išmokėta per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų gavimo.

Pagal dabartinę tvarką, policijos įstaigos prašymą ir dokumentus dėl lėšų skyrimo kompensacijai pateikia Finansų valdybai. Finansų valdyba, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, skiria asignavimus policijos įstaigai ir policijos įstaiga pateikia mokėjimo prašymą Finansų ministerijai dėl lėšų pervedimo. Prašymas tenkinamas per 3 darbo dienas.

Atsakingas PD padalinys: PD Vidaus tyrimų valdyba; PD Finansų valdyba.

47. Klausimas: Kokia pareigūnui turi būti skiriama paros nepertraukiamo poilsio norma po budėjimo namuose laiko?

DK 160 str. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.

DK 155 str. 2 d. nustatyta, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Vadovaujantis DK 155 str. 3 d.. už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

48. Klausimas: Ar gali būti pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1150 nurodytas pareigas einančiam pareigūnui taikomas mišrus darbo laiko rėžimas (kasdieninis ir pamaininis darbas ), pvz., kai kartą per savaitę nustatoma dvylikos valandų pamaina, o kitomis savaitės dienomis taikomas įprastas darbo laiko rėžimas - nuo 8 val. iki 17 val., arba darbo grafiku nustatoma kartą per mėnesį šešių darbo dienų savaitė? Jeigu taip, kaip tokiu atveju turi būti apskaičiuojamas viršvalandinis darbas? Kaip yra nustatoma pareigūnų mėnesio darbo laiko norma, ir ar policijos įstaigose yra taikomas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nustatytas atitinkamų metų mėnesio darbo valandų skaičius?

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

49. Klausimas: Kada pagal teisės aktus pareigūnams turi būti pasiūlytos naujos pareigos ir nuo kurio momento bei kokia tvarka turi būti informuojami pareigūnai keičiant jų darbo sąlygas (pvz. darant struktūrinius pertvarkymus)? Kokias teisines pasekmes sukelia pareigūno nesutikimas dirbti pagal pasiūlytas naujas darbo sąlygas?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtino Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalgą.

Apžvalgoje minima, kad darbdavys, jau įspėdamas darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, turėtų informuoti apie esamas laisvas atitinkamas darbo vietas (pareigas), o vėliau, iki pat faktinio atleidimo iš darbo dienos, turi informuoti apie atsilaisvinusias ar naujai įsteigtas atitinkamas darbo vietas (pareigas).

Personalo valdybos nuomone, pareigūnams esamos laisvos pareigos gali būti siūlomos nuo įspėjimo įteikimo iki pat atleidimo iš vidaus tarnybos momento.

Personalo valdybos nuomone, pagrindas įspėti pareigūnus apie struktūrinius pertvarkymus atsiranda vadovui, turinčiam teisę nustatyti tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus, pasirašius įsakymą dėl policijos įstaigos struktūrinių pertvarkymų (pareigybių panaikinimo). Apie tai pareigūnai turi būti informuojami vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 56 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400; 2008, Nr. 63-2375) nustatyta tvarka, ne vėliau kaip prieš du ar keturis mėnesius.

Darbo sąlygų pakeitimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnis (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400). Jame nustatyta, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Personalo valdybos nuomone, pareigūnas, nesutikęs dirbti pakeistomis darbo sąlygomis turi būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

50. Klausimas: Prašome pateikti nuomone, ar tikslinga tyrėjams, apylinkės inspektoriams, kurie realiai nevykdo nepertraukiamo pobūdžio darbo, nustatyti 48 valandų darbo laiko normą?

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (Žin., 2003, Nr. 87-3941), 1 p. nurodyta, kad ypatumai taikomi tik nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąraše išvardytas pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis. Tie tyrėjai ar apylinkės inspektoriai, kurie nedirba pamainomis ir nevykdo nepertraukiamų funkcijų, jiems negali būti taikoma šių ypatumų 2 dalyje nurodyta 48 valandų per savaitę darbo laiko norma.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

51. Klausimas: Ar pareigūnui į vidaus tarnybos stažą turi būti įskaičiuojamas laikotarpis, kai jis būdamas pakaitiniu valstybės tarnautoju de facto atliko statutinio valstybės tarnautojo funkcijas?

Statutinis valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Tuo tarpu pakaitinis valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki VTĮ nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Todėl pakaitinis valstybės tarnautojas negali atlikti statutinio valstybės tarnautojo funkcijų. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nustatyta, kokie laikotarpiai yra įskaitomi į vidaus tarnybos stažą. Todėl, Personalo valdybos nuomone, jei pakaitinis valstybės tarnautojas de fakto atliko statutinio valstybės tarnautojo funkcijas, tai šio laikotarpio įskaičiavimo į vidaus tarnybos stažą klausimas turėtų būti sprendžiamas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

52. Klausimas: Kaip turėtų būti apskaičiuojamas nepertraukiamas tarnybos laikas išeitinei kompensacijai pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str. 2 d. gauti? Kas yra laikoma nepertraukiamu tarnybos laiku?

Nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas - tarnybos stažas nuo priėmimo į vidaus tarnybą iki atleidimo iš vidaus tarnybos, išskyrus tuos atvejus, kada nutrūksta vidaus tarnybos stažas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje nustatyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.

Nepertraukiamojo darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 (Žin., 2003, Nr. 73-3374) patvirtintas Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašas (toliau - Aprašas).

Nepertraukiamasis darbo stažas naudojamas nustatant darbuotojo skatinimo priemones, papildomas garantijas (išmokant išeitines išmokas) ir kitais kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.

Į nepertraukiamąjį darbo stažą įskaičiuojamas:

„7.1. laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (jeigu darbo santykiai toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nebuvo nutrūkę ar darbo santykiai nebuvo nutrūkę dėl įmonės, įstaigos, organizacijos savininko pasikeitimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos);

7.2. laikas, dirbtas keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo;

7.3. laikas, kurį darbo pertrauka neviršija teisės aktuose nustatytų terminų;

7.4. laikotarpiai, nurodyti šio Aprašo 8 punkte.

8. Šio Aprašo 5.4, 6.2 ir 7.4 punktuose nurodyti laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą, yra:

8.1. darbo laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje;

8.2. laikas, kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis, įskaitant laiką, kurį darbuotojas atleistas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnis), jam sugrįžus į darbą, nepertraukiamasis darbo stažas sumuojamas;

8.3. laikas, kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos;

8.4. laikas, kurį darbuotojas gavo ligos pašalpą;

8.5. nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laikas;

8.6. visų rūšių poilsio laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 157 straipsnyje;

8.7. mokymosi atostogos;

8.8. nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų;

8.9. neatvykimas į darbą su administracijos leidimu;

8.10. priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnįjį darbą;

8.11. teisėto streiko laikas;

8.12. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

9. Į darbo stažą neįskaičiuojama:

9.1. laikas, kurį darbuotojas pagrįstai nušalintas nuo darbo;

9.2. prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas;

9.3. neteisėto streiko laikas;

9.4. pravaikšta dėl darbuotojo kaltės;

9.5. privalomosios pradinės karo tarnybos laikas.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba

53. Klausimas: Ar pareigūnui, užimančiam B lygio pareigas ir atitinkančiam pareigybės specialiuosius reikalavimus bei turinčiam 10 metų vidaus tarnybos stažą Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dieną, taikomas reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą, siekiant aukštesnio vidurinės grandies pareigūno policijos laipsnio?

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1928; 2006, Nr. 87-3412) 1 straipsnyje buvo nustatytas tarnybos tęstinumas. Šio straipsnio nuostatomis pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, buvo įpareigoti tokį išsilavinimą privalomai įgyti per 5 metus nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Taip pat buvo nustatyta, kad tai netaikoma pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą bei apribota šių pareigūnų galimybė dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti.

Personalo valdybos nuomone, šios nuostatos leido pareigūnams, neturintiems einamoms pareigoms būtino išsilavinimo ir turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą, tik tęsti tarnybą einamose pareigose.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (2004 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 2D-489, 2006 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 2D-915, 2008 m. kovo 14 d. raštas Nr. 2D-246) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (2006 m. spalio 10 d. raštas Nr. 1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1D-7896-(2)) pateikė savo poziciją, nurodydami, kad inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ar kitas aukštesnis laipsnis atitinkamas pareigas einančiam pareigūnui gali būti suteiktas tik jam įgijus aukštąjį išsilavinimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau - Teismas) yra išnagrinėjęs administracines bylas pagal pareigūnų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, skundus dėl aukštesnių laipsnių suteikimo. Teismas sprendimuose patenkino pareigūnų skundus ir nustatė, kad aukštesnio laipsnio suteikimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą.

2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A 502-1882/2008 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad aukštesni vidurinės ar aukštesniosios grandies specialieji pareigūnų nekariniai laipsniai atitinkamas pareigas einantiems pareigūnams gali būti suteikti tik jiems įgijus aukštąjį išsilavinimą. Šios nutarties kopija susipažinti ir vadovautis 2008 m. gruodžio mėnesį buvo išsiųsta visoms policijos įstaigoms.

Tačiau šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka iš anksčiau dar yra apskųstų žemesnės instancijos teismų sprendimų. Tik šiam teismui dėl konkrečių apskųstų sprendimų priėmus galutinį sprendimą, bus sprendžiamas klausimas dėl aukštesnių laipsnių suteikimo konkretiems pareigūnams, neturintiems aukštojo išsilavinimo.

Atsakingas PD Padalinys: PD Personalo valdyba.

54. Klausimas: Kaip turi būti apskaičiuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 2 d. įtvirtintas 70 proc. priedų ir priemokų ribojimas, jeigu pareigūnas išdirbo ne visą darbo laiko normą (ne visas mėnesio darbo dienas)? Ar pagal Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2009-01-01, viršvalandžiai buvo laikoma priemoka ir, ar jie „pateko" į 70 proc. priedų ir priemokų ribojimą?

70 proc. priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas iki 2009 m. sausio 1 d.

Priedai ir priemokos skaičiuojamos nuo pareiginės algos. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

Iki 2009 m. sausio 1 d. viršvalandžiams buvo taikomas 70 proc. priedų ir priemokų ribojimas.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

55. Klausimas: Ar teritorinių policijos komisariatų areštinių darbuotojams - postiniams priklauso priemoka už pavojingas darbo sąlygas? Ar Policijos departamente prie LR VRM yra nustatytas konkretus sąrašas pareigybių, kurias einančių pareigūnų (darbuotojų) atliekamas darbas yra priskiriamas prie pavojingų darbų?

Priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokamos, kai pareigūnas dirba pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 87-3751).

Policijos departamente nėra konkretaus sąrašo.

Išskirti vien tik areštinių darbuotojus, kaip dirbančius pavojingomis sąlygomis būtų neteisinga kitų padalinių darbuotojų atžvilgiu, kurių tarnyba yra ne mažiau pavojinga.

Kitą vertus, tam tikslui prireiktų ir nemažų asignavimų darbo užmokesčiui, kurių dėl sunkios finansinės padėties gauti būtų problematika. Policijos departamente ieškoma įvairių būdų policijos pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

56. Ar pareigūnui gali būti paskirta budėti įstaigoje ir dirbti pagal darbo grafiką tuo pačiu metu?

Siekiant išvengti dvigubo mokėjimo, dirbti vienu metu du ar daugiau darbų negalima. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodomas tik vieno darbo dirbtas darbo laikas. Kitu laiku dirbti kitą darbą galima tik pagal galiojančius teisės aktus gavus leidimą dirbti kitą darbą.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

57. Klausimas: Ar tyrėjui gali būti paskiriama atlikti budėtojo funkcijas (nurodant kaip pamaininį darbą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje), ir kaip tai turi būti atlyginama už tokių funkcijų atlikimą, jeigu budėtojo pavadavimas nėra įtrauktas į tyrėjo pareigybės aprašymą?

Jei darbuotojui pavedama atlikti pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, turi būt sprendžiamas klausimas dėl priemokos mokėjimo už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.

Kitų padalinių darbuotojams gali būti pavedama vykdyti budėtojo funkcijas.

Atsakingas PD padalinys: PD Policijos informacijos valdyba; PD Finansų valdyba.

58. Klausimas: Kaip turi būti kompensuojamas darbas poilsio dieną, jeigu dėl to tą darbo savaitę pareigūnas išdirbo ir viršvalandinius darbus?

Jeigu darbuojas nepatenka į nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą ir nėra įtrauktas į įstaigos administracijos pareigūnų, kurių darbas viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu, sąrašą, tuomet tokiam pareigūnui už dirbtus viršvalandžius, kurie kuri būti pažymėti darbo laiko apskaitos žurnale, turi būti sumokėta.

Panašiu klausimu buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. 2008 m. lapkričio 26 d. gautame atsakyme Nr. (7.3-53)-SD-10558 paaiškinta, kad „Dėl darbuotojo dirbamo nakties darbo, kai jis sutampa ir su darbu poilsio (švenčių) dienomis, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006: „Darbo kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas (t.y. kaip už darbą poilsio (švenčių) diena - dvigubai), o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas""

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba; PD Finansų valdyba.

59. Klausimas: Kieno pareiga užtikrinti Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. normos įgyvendinimą? Kokios teisinės pasekmės kyla už minėtos teisės nuostatos neįgyvendinimą? Kokia tvarka pareigūnui suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos už praėjusius metus, jeigu įstaiga nesudarė sąlygų nustatytu laiku jomis pasinaudoti?

Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Teisės aktai nustato darbuotojų teisę į poilsį ir į kasmetines mokamas atostogas, o darbdavius įpareigoja užtikrinti šią darbuotojų teisę ir rūpintis jų sveikata bei darbingumu. Statutiniams valstybės tarnautojams kasmetinės atostogos privalo būti suteiktos iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

Policijos departamento vadovybės nuomone, siekiant, kad būtų išvengta darbuotojų kasmetinių atostogų kaupimosi, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už ankstesnius metus, turėtų jas panaudoti.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

60. Klausimas: Ar pareigūnėms, išėjusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, gali būti suteikiami vidaus tarnybos laipsniai?

Statutinei valstybės tarnautojai, esančiai nėštumo ir gimdymo atostogose, aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas, teisės aktai nenumato jokių apribojimų. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių 91 punkte nustatyta, kad jei suėjus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatytam terminui aukštesniam vidaus tarnybos ar policijos laipsniui suteikti pareigūnas yra atostogose vaikui prižiūrėti, tuomet teikimas rengiamas tada, kai pareigūnas grįžta iš atostogų vaikui prižiūrėti.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

61. Klausimas: Ar nemokamų atostogų laikas įskaičiuojamas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti?

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 10 dalimi, nemokamų atostogų laikas yra įskaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą ir atitinkamai į stažą karių ir pareigūnų pensijai skirti.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

62. Klausimas: Kaip turi būti atsiskaitoma su pareigūnu, pavaduojančiu kitą pareigūną? Taip pat, ar pavadavimo metu pareigūnas privalo vykdyti ir savo tiesiogines funkcijas?

Vadovaujantis VTĮ 26 straipsniu, pareigūnams gali būti mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu) ir kt. Jei pareigūnui yra pavesta laikinai vykdyti kito pareigūno pareigas (funkcijas) ir tai nėra nustatyta jo pareigybės aprašyme, tai, manytume, jam galėtų būti nustatoma priemoka.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba; Personalo valdyba.

63. Klausimas: Ar administracijos pareigūnams turi būti mokamos priemokos už darbą naktį ir poilsio bei švenčių dienomis, jeigu tuo metu jis atlieka pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas?

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-375 2.1 punkte policijos įstaigų vadovams pavesta patvirtinti administracijos pareigūnų sąrašus ir nustatyti, kad administracijos pareigūnų sąraše nurodytas pareigybes einančių pareigūnų darbas, atliekamas ilgiau nei nustatyta darbo laiko trukmė, nelaikomas viršvalandiniu, kai jie vykdo pareigybės aprašymuose jiems pavestas vidaus administravimo funkcijas (Darbo kodekso 150 str. 5 d.) Tačiau administracijos darbuotojams turi būti mokamos priemokos už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, jeigu jis tuo metu policijos įstaigos vadovybės pavedimu atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Atsakingas PD padalinys: PD Finansų valdyba.

64. Klausimas: Ar pareigūnui vien tuo pagrindu, kad jis turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, gali būti atimta ar pažeminta turima kvalifikacinė kategorija ir ar tai nepažeidžia dvigubo baudimo negalimumo principo?

Vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-323 „Dėl kvalifikacinių kategorijų nuostatų patvirtinimo" 3 punktu, kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija. Pareigūnui, neatitinkančiam šiame punkte nustatytų reikalavimų, kvalifikacinė kategorija nesuteikiama (nepatvirtinama). Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, gali būti suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija arba panaikinta turima 3-čia kvalifikacinė kategorija.

Atsakingas PD padalinys: PD Personalo valdyba.

www.policija.lt

Komentuoti

JComments