Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vykusiame seminare “Psichosocialiniai profesinės rizikos veiksniai vidaus tarnyboje” buvo pristatyti 2007-2008 metais vykdyti tyrimai. Jų išvadose teigiama, jog didžiausią psichosocialinį pavojų patiria policijos pareigūnai, gelbėtojai, kriminalistai – dėl nuolatinio tiesioginio kontakto su visuomene, dažnų potencialiai grėsmingų situacijų, aukštų reikalavimų suteikiant ribotas galias, neprognozuojamo darbo krūvio pasiskirstymo. Šie bei kiti veiksniai pareigūnus dažniau nei kitus gyventojus pastūmėja į savižudybę.

Nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų tekdavo 45 savižudybės, o 100 tūkst. pareigūnų – 55 savižudybės. Statistikos duomenimis, dalis pareigūnų stresą malšina alkoholio, nikotino ar azartinių lošimų pagalba.

Analizuojant pareigūnų sveikatos būklę verta pažvelgti ir į bendrą jų sergamumą bei ligos priežastis. Lyginant vidaus reikalų sistemos pareigūnų sergamumo ir laikinojo nedarbingumo rodiklius bei apdraustųjų socialiniu draudimu sergamumo ir laikinojo nedarbingumo rodiklius matyti, kad pareigūnų laikinojo nedarbingumo atvejų – 32,7 proc. daugiau nei apdraustųjų socialiniu draudimu, pareigūnų laikinojo nedarbingumo dienų – 65,5 proc. daugiau nei apdraustųjų socialiniu draudimu, vidutinė vieno pareigūnų laikinojo nedarbingumo atvejo trukmė – 24 proc. didesnė, nei apdraustųjų socialiniu draudimu.

Kodėl eiliniai piliečiai serga mažiau nei pareigūnai, kurių sveikatos būklė privalo būti nepriekaištinga ir yra nuolat tikrinama gydytojų? Ar tai reiškia, kad pareigūnai, kurie turėtų būti ypač geros sveikatos, yra gerokai paliegę? O gal priežasčių reikia ieškoti kitur, pavyzdžiui, socialinių garantijų srityje?

Vidaus reikalų sistemos įstaigos per 2008 m. apmokėti pareigūnams už laikiną nedarbingumą panaudojo apie 24 mln. Lt. Statutiniams pareigūnams už laikinąjį nedarbingumą nuo pirmos dienos iki jis pasveiksta mokama 100 proc. vidutinio pareigūno darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Tai reiškia, kad ar pareigūnas dirba, ar serga, jo pajamos išlieka tokios pat.

www.vrm.lt