Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai kelia susirūpinimą, kad pastaruoju metu ženkliai pagausėjo pradedamų tarnybinių patikrinimų, o tuo pačiu ir skiriamų nuobaudų skaičius Vilniaus apskrityje. Šiuo klausimu š. m. gegužės 12 d. įvyko susitikimas su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Arūnu Paulausku, jo pavaduotojais Renaldu Žekoniu ir Oksana Plesko, PD Imuniteto valdybos viršininku Žydrūnu Butkevičiumi bei šio padalinio atstovais. Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda, teisininkė Neringa Adomaitienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, kurios iniciatyvos dėka įvyko susitikimas, pirmininkės pavaduotojas Irmantas Ivanauskas, teisininkės Olga Kilkinova bei Simona Samochvalovienė.

Pareigūnų atstovai išsakė pastebėjimus, kad pasitaikė atvejų, kai nustačius tarnybinį nusižengimą, bausti pareigūno nebuvo būtinybės, klaidų gali padaryti visi.

Policijos vadovybė sutiko su tuo, jog ne visos klaidos turi būtinai baigtis nuobaudomis. Tačiau akcentavo, kad yra tokie pareigūnų nusižengimai, kurie neišvengiamai baigsis atsakomybės taikymu.

Atkreipiame savo narių dėmesį į šiuos policijos vadovybės netoleruotinus pareigūnų tarnybinius nusižengimus, taip pat į nusižengimus, balansuojančius ant baudžiamosios ar kitos atsakomybės ribos:

- neteisėtas asmens duomenų tikrinimas – mažina politikų ir visuomenės pasitikėjimą policija, pažeidžia asmens teisę į jo duomenų apsaugą;

- vengimas priimti iš asmens pareiškimą įvykio vietoje, nukreipiant jį teikti pareiškimą per epolicija, jei tik nėra kito skubaus iškvietimo – dėl to, kad tai į įvykį reaguojančio pareigūno darbas, kuris perkeliamas kitiems pareigūnams;

- vengimas atvykus į įvykio vietą įsijungti body kameras – reikalavimas įsijungti body kameras įgavo ypatingą svarbą po to, kai prieš kelis mėnesius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė iš valstybės neturtinę žalą dėl to, jog pareigūnai neįvykdė pareigos filmuoti įvykio vietoje, kai asmuo pareiškė pretenzijas, kad buvo sužalotas pareigūnų. Taigi pareigūnams, neįjungusiems body kamerų įvykio vietoje, gresia ne tik nuobauda, bet ir materialinė atsakomybė atlyginant neturtinę žalą;

- policijos pareigūnų fizinis smurtas prieš nesipriešinančius asmenis – galima užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę;

- nesąžiningas butpinigių gavimas – tai sukčiavimas, ko pasekoje nuskriaudžiami kolegos, kadangi butpinigiai skiriami ir mokami iš visiems pareigūnams darbo užmokesčiui skirtų lėšų;

- aplaidus ikiteisminių tyrimų vilkinimas – pastebimas prokuratūros suaktyvėjimas skundžiantis atliekamų ikiteisminių tyrimų kokybe.

- sistemingas kitų nusižengimų padarymas, kai pareigūnai buvo dėl to įspėti.

- šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai.

Tai policijos vadovybės nubrėžtos „raudonosios linijos“, kurias kiekvienas pareigūnas turi žinoti. Kiti atvejai, žinoma, bus vertinami individualiai, pagal situaciją.

Tie individualūs atvejai dažniausiai ir sukelia pareigūnų nepasitenkinimą atliktais tarnybiniais patikrinimais ir atsakomybės taikymu.

Išsakyta pagrindinė pareigūnų atstovų tezė – ne ieškoti, už ką pareigūną nubausti, bet ieškoti priežasčių, kad nenubausti. Iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ilgametės patirties, susijusios su tarnybinės atsakomybės taikymu pareigūnams, pastebėta, kad pasitaiko situacijų, kurios yra asmeninio požiūrio ir vertinimo reikalas. Tai atvejai, kai galima pritempti prie nusižengimo, o galima ir kitaip traktuoti pareigūno veiksmus, jei įsiklausyti, ką jis sako, kokias priežastis įvardina ir kaip jautėsi toje situacijoje, kad pasielgė vienaip ar kitaip. Deja, praktika rodo, kad tokiais atvejais pareigūnai paprastai baudžiami. Tai ne tik formalus arba netgi negatyvus požiūris į pareigūną, kuris atlieka sudėtingą ir visuomenei itin reikalingą darbą, bet nepaisoma vieno pagrindinių principų in dubio pro reo (visos abejonės kaltininko naudai).

Neįsigilinus į tai, kaip pats pareigūnas matė situaciją, vis dažniau taikoma ydinga praktika „nurašyti“ pareigūno paaiškinimą kaip gynybinę versiją, kuri, žinoma, neatitinka tikrintojo versijos. Teismų praktikoje tai laikytina gana grubiu pažeidimu, nes paaiškinime išdėstyta informacija turi būti paneigta įrodymais, o ne tikrintojo žodžiais ar asmenine nuomone.

Visa tai atskleidžia, kad kartais tarnybinio patikrinimo baigtį lemia tiesiog tikrintojo asmenybė ir jo asmeninis požiūris. O tai ir sukelia problemas, dėl kurių atsiranda pareigūnų nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas Imunitetu bei galiausiai visa sistema, kurioje tarnaujama.

Dažnai pokalbis su pareigūnais apie jų padarytus nusižengimus ir pareikšti įspėjimai turi didesnį auklėjamąjį poveikį nei nuobauda, kuri gali sukelti atvirkštinį rezultatą – pareigūną demotyvuoja. Juk policijos vadovybę ir profesines sąjungas vienija bendras tikslas – motyvuotas, tarnyboje gerai besijaučiantis pareigūnas. Šiuo klausimu šalims reikia rasti bendrą sutarimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Bendras tikslas nebus pasiektas, jei pareigūnai, atliekantys tarnybinį patikrinimą, žiūrės į pareigūną kaip prokuroras į „žuliką“.

Policijos vadovybės ir profesinių sąjungų atstovai aptarė profesinių sąjungų teisę dalyvauti tarnybiniuose patikrinimuose. Profesinės sąjungos pabrėžė, kad dalyvavimo tarnybiniame patikrinime tikslas ne atlikti tikrintojo kontrolę ir kritikuoti jį tiesiogiai ar jo vadovybei, bet turėti galimybę tokiose situacijose, kurios aukščiau aptartos, išreikšti savo nuomonę kol dar neprasidėjo tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Taip pat savalaikiai pastebėti galimus profesinės sąjungos narių teisių pažeidimus, kurie gali lemti nepagrįstą tarnybinės atsakomybės taikymą, ir pranešti tikrintojui, kad jie būtų pašalinti. Tai prasminga profesinės sąjungos veikla, nukreipta ne į tikrintoją, o į profesinės sąjungos nario interesų apsaugą, glaudžiai susijusią su pareigūno motyvacija.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų

profesinės sąjungos informacija

2026-05-13