Neseniai pasaulyje minėta Tarptautinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Ta proga pasidomėjome, kaip sekasi Lietuvai, kur ne taip seniai apie eismą kalbėdavome kaip apie „karą keliuose“. Pasirodo – yra puikių naujienų. Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūno ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nario Vitalijaus Krečiaus, mūsų pažanga eismo saugumo srityje didžiulė – kitos valstybės turėtų imti iš mūsų pavyzdį.

***

• Ne taip seniai kalbėdami apie eismo saugumą Lietuvoje vartojome frazę „karas keliuose“, taip pabrėždami didelį avaringumą. Vis tik sakote, kad padėtis gerėja. Kas nutiko?

• Pagal žūčių eismo įvykiuose statistiką nuo 1991 m. žūčių skaičius gerokai sumažėjo. 1991 m. žuvo 1173 žmonės, 2001 – 706, 2011 – 296, o 2021 – 147. Taigi, per 30 metų žūčių keliuose skaičius sumažėjo beveik dešimt kartų.

Lietuvos pažanga pastebėta ir tarptautiniu mastu. Už tai, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį sumažino žūčių keliuose skaičių 51 proc., netgi gautas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas – „PIN Award“.

Kas tai lėmė? Vairuotojai ėmė labiau rūpintis savo saugumu, be to, pasikeitė ir patys automobiliai. Dabar daugelyje įrengtos oro pagalvės, o Nepriklausomybės pradžioje vairavome sovietų gamybos automobilius, kur tokių dalykų praktiškai nebūdavo. Pasikeitė ir teisinis reglamentavimas bei – labai svarbu – gerokai pagerinta kelių infrastruktūra.

Nepamirškime ir to, kad apie eismo saugos problemas imta daugiau kalbėti, į tai dėmesį atkreipė žiniasklaida, aktyviai naudota socialinė reklama. Kai žmonės mato, girdi, dažniau susimąsto. Pridėčiau, kad imta rūpintis ne tik savo, bet apskritai eismo saugumu: pavyzdžiui, kitiems eismo dalyviams sakomos pastabos, kad kažko nedarytų, fiksuojami pažeidimai, pranešama apie nesaugų elgesį e-policijai...

• Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla avarijos?

• Nenustebinsiu – daugiausia avarijų įvyksta ten, kur didžiausi transporto srautai, pagrindinėse miesto arterijose. Ypač, kai važiuojama didesniais greičiais ir sunkiau sustabdyti (kaip Geležinio vilko gatvė). Dažniausiai žmonės tiesiog nepasirenka saugaus greičio ir atstumo. Taip pat rizikingi posūkiai, kelio vingiai, sankryžos su šalutiniais keliais, riboto matomumo kelio atkarpos, pėsčiųjų perėjos... Vis tik negalėčiau išskirti konkrečių vietų ar gatvių.

Aišku, pasitaiko, kad avarijas sukelia žmonės, pavartoję alkoholio, narkotikų, kitų psichotropinių medžiagų, bet ši dalis nėra didelė.

• Kaip vertinate dabartinį reglamentavimą dėl promilių? Kaip manote, ar griežtinimai padėtų mažinant avaringumą?

• Tiesą sakant, jei būtų sugriežtintos nuobaudos už vairavimą esant neblaiviems, nemanau, kad tai stipriai pagerintų situaciją. Sąmoningi žmonės ir taip nevairuos apsvaigę, o balansuojančių ant ribos „o gal kaip nors nepagaus“ piniginė nuobauda nesustabdys.

Bauda už lengvą girtumą (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) siekia 800-1100 eurų, gal išties jas vertėtų didinti. Visgi verčiau siūlau praktiškai pasiskaičiuoti: bauda už lengviausią neblaivumo laipsnį yra nuo 800 iki 1100 eurų (plius teisės vairuoti atėmimas nuo 12 mėnesių) – už 800 eurų galima tikrai nemažai saugiai nuvažiuoti su taksi, pavežėjais ar sumokėjus už kelionę su draugais.

Sakyčiau, labiau atgrasina galimas teisių praradimas.

• Ar alkoholio pardavimo laiko ribojimai, jo išėmimas iš degalinių padėjo?

• Žiūrint į statistiką, nuo 2016 m. kiekvienais metais išaiškinama maždaug tiek pat neblaivių transporto priemonių vairuotojų – apie 10 tūkst. Įvedus apribojimus, jų šiek tiek sumažėjo, bet drastiškų pokyčių nebuvo. Nei griežtesnis alkoholio pardavimo reglamentavimas, nei geri mūsų norai situacijos iš esmės nepakeitė.

• Neseniai miestuose išpopuliarėjo paspirtukai. Iškart pasigirdo skundų, kad važinėjama bet kaip ir kyla daug pavojingų situacijų. Kaip ši transporto priemonė paveikė avaringumą?

• Kai atsirado elektriniai paspirtukai, įvykių padaugėjo. Palyginus paskutinių metų statistiką, įvykių, kur dalyvavo elektriniai paspirtukai, skaičius nuolat augo. 2018 m. jų buvo 14, 2020 – 99, 2021 – 202; per juos 2018 m. sužeista 14, 2021 m. – jau 209 žmonių.

Nors paspirtukininkams taikomi tie patys reikalavimai kaip dviračių vairuotojams, matome, kad į taisykles dažnai žiūrima neatsakingai. Sakykime, važiuojant pro pėsčiuosius, reikėtų sumažinti greitį. Kadangi paspirtukų dažnai neišgirsta ir laiku nepamato, tuomet neina laiku sureaguoti. O dažnai važiuojama ir 25-30 km/h greičiu, ir dar daugiau. Tiesa, dėl daug avaringų situacijų bent jau paspirtukų nuomos paslaugas teikiantis „Bolt“ Vilniaus senamiestyje apribojo jų greitį iki 15 km/h (automatiškai – pagal GPS). Visgi yra kitų, kurių niekas neriboja. Bėdų būna ir dėl to, kad paspirtukai nesulėtina perėjose: taip, nors automobiliai juos turėtų praleisti, bet visko nutinka – automobiliai nebūtinai spėja pamatyti ir sureaguoti.  

Labai pavojinga tendencija, kad paspirtukais važnėja daug neblaivių žmonių. Pavyzdžiui, vasarą bendradarbiavome su „Bolt“, kada ėmėmės įvairių priemonių, kad išaiškintume neblaivius paspirtukininkus. Taip pat matome nepilnamečius, mieste važiuojančius po du ant vieno paspirtuko. Taip daro ir tėvai su mažais vaikais. Žinoma, gal jie neviršija greičio, stengiasi būti atsargūs, bet saugumo prasme tai vis tiek rizikinga.

• Kaip atrodome regione?                                                                                  

• Lietuva pripažinta viena geriausiai besitvarkančių šalių dėl žuvusiųjų skaičiaus (t. y. žūčių skaičiaus mažumo), tenkančių vienam milijonui gyventojų (saugiausios Europoje yra Švedija, Nyderlandai, Malta, Danija, Suomija). Pridėsiu, kad iki 2030 m. išsikėlėme tikslą keliuose žuvusiųjų skaičių sumažinti dar 50 proc. lyginant su 2019 m., o iki 2050 m. norime įgyvendinti planą „Nulis žuvusių Lietuvos keliuose“.

Taigi, planai yra, matysime, kaip seksis juos įgyvendinti. Galime būti tikri, kad transporto priemonių tik daugės. Anksčiau buvo automobiliai, dabar daugėja ir paspirtukų, elektrinių dviračių. Svarbu, kad visi suvoktume, kad ne vieni dalyvaujame eisme ir būtume atsakingi.

• Ką patartumėte?

Vairuotojams svarbu neviršyti greičio ir neatsipalaiduoti. Kodėl daugiausia įvykių būna dieną? Be to, kad eismo srautas tuomet didesnis, dieną labiau atsipalaiduojama. Kaip bebūtų keista, daugiau įvykių nutinka pašvietus saulei, o ne lyjant ar sningant. Kai vairuotojai žino, kad eismo sąlygos sudėtingesnės, tada elgiamasi atsargiau.

Pėstieji turėtų intensyviau naudoti atšvaitus ar bent pasišviesti telefonu, kad atkreiptų dėmesį į savo buvimą ir vairuotojai juos matytų.

Atsiminkime: visų saugumas prasideda nuo savęs. Pagalvojęs sumažinti greitį, įdėmiau pažiūrėjęs, įsitikinęs, kad tikrai tinkamai vertini situaciją kelyje, dar kartą apsidairęs, ar tikrai niekas neartėja, padarysi eismą saugesniu. Man, pavyzdžiui, keista, kai žmonės eidami per pėsčiųjų perėją ir žinodami, kad pagal taisykles juos turi praleisti, daugiau į nieką nekreipia dėmesio. Bet juk visko nutinka – taip, vairuotojo kaltės niekas neneigia, bet ar sužalotam dėl to būtų lengviau?

Būkime sąžiningi laikydamiesi kelių eismo taisyklių ir esu tikras incidentų gatvėse sumažės.

• Ačiū už pokalbį.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga

2022-12-02