2010 m. rugpjūčio 14 d. pareigūnas D. I. dirbo kartu su patruliu P. V. Apie 20.00 val., važiuodami Medeinos gatve, ties pirmu namu iš gatvės pusės pastebėjo raudonos spalvos automobilį ,,Mazda“ ir jame sėdinčius keturis asmenis, įtariamus narkotinių medžiagų vartojimu. Nusprendę patikrinti įtartinus asmenis, apsisuko tarnybiniu automobiliu. Tai pamatę automobilyje ,,Mazda“ sėdėję asmenys staiga šoko iš automobilio ir ėmė bėgti link Gabijos gatvės. Pareigūnas D. I. išlipęs iš automobilio, nusivijo bandančius pabėgti ir tokiu būdu išvengti patikrinimo asmenis. Nubėgęs apie 100 metrų, pareigūnas D. I. beveik pasivijo vieną iš bandančių pabėgti asmenų, ištiesė ranką mėgindamas sulaikyti šį asmenį, tačiau pastarasis dar pagreitino bėgimą ir pareigūnas D. I., praradęs pusiausvyrą, nugriuvo ant žemės. Nugriuvęs pajuto stiprų skausmą peties srityje, dėl ko nebegalėjo tęsti persekiojimo. Nuvykus į ligoninę, pareigūnui D. I. buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatytas dešiniojo raktikaulio lūžis.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskr. VPK), atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl traumos, konstatavo, kad pareigūno D. I. susižalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas šiuo atveju nespręstinas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog negauta objektyvių duomenų, įrodančių tarnybinių pareigų vykdymą, susijusį su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, t.y. pareigūnas D. I. vijosi vaikiną, kurio neteisėti veiksmai prieš pareigūną galėtų būti vertinami kaip padidinto pavojaus šaltinis, tačiau pats vijimasis įtariamąjį vaikiną negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, liudijančių, jog būta pasipriešinimo valstybės tarnautojui atvejo, pareigūnas D. I. susižalojo dėl paties neatsargumo (paslydo ir griuvo bėgdamas dienos metu). Nustatyta, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t.y. pareigūno D. I. sužalojimą nulėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties pareigūno D. I. neatsargumas, kas lėmė, jog pareigūnas patyrė sunkią traumą, o įtariamasis vaikinas liko nesulaikytas. Sužalojimą nulėmė pareigūno D. I. paties neatsargumas, o ne bandančio išvengti sulaikymo asmens neteisėti veiksmai.

Pareigūnas D. I., nesutikdamas su Vilniaus apskr. VPK sprendimu nemokėti jam kompensacijos, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: panaikinti Vilniaus apskr. VPK 2010 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados dalį, kuria pripažinta, kad pareigūno patirtas sužalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų; pripažinti, kad pareigūnas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei bei sveikatai sąlygomis ir kad tarp pareigų vykdymo ir patirto sužalojimo yra priežastinis ryšys; įpareigoti Vilniaus apskr. VPK paskirti ekspertizę pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pareigūnas D. I. skunde teigė, kad šiuo atveju būtent asmens, bandančio išvengti sulaikymo ir patikrinimo, neteisėti veiksmai, t. y. nepaklusimas policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams ir aktyvus pasipriešinimas, nulėmė jo patirtą traumą. Pareigūno D. I. nuomone, Vilniaus apskr. VPK nepagrįstai atsisakė mokėti jam kompensaciją. Pareigūnas D. I. skunde pabrėžė, kad Vilniaus apskr. VPK teiginys, kad jis paslydo ir dėl to nugriuvo – neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, o išvada dėl jo paties neatsargumo yra nepagrįsta. Pareigūnas D. I. skunde pažymėjo, kad kompensacijos pareigūnų sveikatos sutrikdymo atvejais numatytos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, kuriame nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Policijos patrulių veiklos instrukcijoje yra nustatyta, kad patruliai, užtikrinantys viešąją tvarką patruliavimo sektoriuose ar postuose, privalo: užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos ir kitus teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme yra numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Pareigūnas D. I. skundė pabrėžė, kad jis, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, aptartoje situacijoje negalėjo pasielgti niekaip kitaip, kaip tik dėti visas pastangas sulaikyti įtarimą sukėlusius asmenis. Todėl nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu teiginiu, jog sužalojimą nulėmė jo paties neatsargumas, o ne bandančio išvengti sulaikymo asmens neteisėti veiksmai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūno skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendime teigiama, kad pareigūnas D. I., vydamasis įtariamąjį, buvo nepakankamai atsargus ar fiziškai pasiruošęs, nes pargriuvo nesant iš bėgančio įtariamojo asmens jokių pasipriešinimo požymių. Pareigūnas D. I. nenurodė jokių kitų jo pargriuvimo priežasčių, tik – paslydimą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju tarp tarnybinių funkcijų atlikimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei nėra priežastinio ryšio. Todėl nėra pagrindo tenkinti skunde iškeltus reikalavimus.

Apeliaciniu skundu pareigūnas D. I. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Pareigūno D. I. apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytas teiginys, kad nei bylos medžiagoje, nei teismo posėdyje pareigūnas D. I. nenurodė jokių kitų jo pargriuvimo priežasčių, kaip tik paslydimą vejantis, neatitinka tikrovės, kadangi iš skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareigūnas D. I. ginčijo šią prielaidą, padarytą Vilniaus apskr. VPK.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareigūno D. I. apeliacinį skundą patenkino. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareigūno D. I. tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nenustatė sąlygos, pagal kurią padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai turi būti siejama tik su aktyviu pasipriešinimu pareigūnui, panaudojant prieš jį tam tikrus veiksmus. Pareigūnas D. I. šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį). Todėl persekiodamas bėgantį nuo jo tam tikru pažeidimu įtariamą asmenį pareigūnas D. I. elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai. Teismas pabrėžė, kad policijos pareigūnas, bėgdamas paskui bandantį pasprukti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, t. y. jį persekiodamas, veikia ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis), aplinkybėmis, kas pareigūnui D. I. kėlė padidintą pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Tokiomis aplinkybėmis pareigūnas paprastai negali numatyti visų išorinių, nuo jo valios nepriklausančių, veiksnių. Vilniaus apskr. VPK bei pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareigūnas D. I. susižalojo dėl savo neatsargumo ar nepakankamo fizinio pasirengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareigūnas D. I. susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta.

Vykdydamas neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Vilniaus apskr. VPK, išmokėjo pareigūnui 21 500 Lt kompensaciją.

Narį atstovavo teisininkė Neringa Adomaitienė.

Straipsnį parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.