Pareigūnas J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1. Skirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK); 2. Panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada); 3. Nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno tarnybinių pareigų atlikimo, susijusių su padidėjusiu pavojumi, rizika jo sveikatai, ir sveikatos sutrikdymo; 5. Priteisti iš atsakovo Vilniaus apksr. vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) kompensaciją – 31 108,50 Lt; 6. Įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie LR VRM) pervesti 31 108,50 Lt Vilniaus apskr. VPK, o atsakovą Vilniaus apskr. VPK įpareigoti pareigūnui išmokėti nurodytą sumą.

Skunde pareigūnas nurodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės patruliu. 2007 m. rugpjūčio 4 d. nuo 8.00 iki 17.00 val. dirbo kartu su patruliu D. K., civiliai apsirengę, patruliavo l-ojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje, tikslu stebėti teritorijoje įtartinus asmenis bei užkirsti kelią vagystėms iš automobilių. Patruliavimo metu pastebėjo įtartiną jaunuolį, kurį sekė. Jaunuolis staiga įsikišus dešinę ranką į kairį užantį,  pareigūnui sukėlė įtarimą, kad jis gali slėpti ar traukti nusikaltimo įrankius, ar slėpti pagrobtą daiktą. Pareigūnui priėjus prie jaunuolio, įvyko grumtynės, po kurių pareigūnas pajuto, kad sunku atlenkti dešinės rankos pirštus. Nors vakare pastebėjo, jog dešinės rankos 4-asis piršto galiukas nesilenkia, tačiau to nesureikšmino ir į medikus nesikreipė. Kitos dienos ryte pastebėjo, kad dešinės rankos 4-asis pirštas pamėlęs ir sutinęs. Apie traumą informavo savo būrio vadą ir nuvyko į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (toliau – VGPUL), kur gydytojas nustatė, kad pareiškėjui yra plyšusi 4 piršto gilioji lenkiamoji sausgyslė, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir paskirta dešinės rankos plaštakos bei piršto operacija. Pareigūnas skunde teigė, kad Vilniaus apskr. VPK atsisakymas išmokėti kompensaciją yra nepagrįstas, nes pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi, rizika pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, ir jis buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. Pažymėjo, kad nepagrįstai Vilniaus apskr. VPK Išvadoje teigiama, jog teisinio pagrindo sustabdyti ir patikrinti jaunuolio dokumentus nebuvo ir, kad tikrinimas nėra pagrįstas galiojančių, policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Pareigūnas skunde rėmėsi Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 62, 63 punktais bei Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad minėtų teisės aktų nuostatos pareigūnui suteikė teisę prieiti ir paprašyti, kad jaunuolis prisistatytų, o jaunuolis supratęs, jog jis policijos pareigūnas, bandė pabėgti, galimai bandydamas nuslėpti padarytą teisės pažeidimą, todėl pareiškėjo pareiga jį buvo sulaikyti. Pareiškėjas vykdė vieną iš pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir Vilniaus m. VPK l-ojo PK Prevencinių priemonių planą. Pareigūnas akcentavo, kad į CMEK nesikreipė dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, nes nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Nors neatlikus šios ekspertizės, jis negali patikslinti reikalavimo dėl priteistinos kompensacijos sumos, todėl būtent teismo ir prašė jį siųsti ekspertizę atlikti į CMEK.

Atsakovai Vilniaus apskr. VPK ir PD prie LR VRM atsiliepimu prašė pareigūno skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, nes sekimo eiga, sulaikymo planas nebuvo aptarti, buvo pažeistas Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti ir patikrinti jaunuolio dokumentus, nebuvo pakankamo pagrindo įtarti, jog asmuo padarė teisės pažeidimą. Taip pat paaiškino, kad nebuvo kilęs padidintas pavojus ar rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Kartu nurodė, kad kompetentinga institucija nėra nustačiusi pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnio, todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jam padarytas apysunkis kūno sužalojimas, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas išmokėti jam kompensaciją yra nepagrįstas, nes nėra tam sąlygų: tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir kompetentinga institucija nėra nustačiusi pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūno skundą atmetė. Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybines pareigas, turėjo vadovautis Instrukcijos 121 punkto, Policijos veiklos įstatymo 23, 24 straipsnių nuostatomis. Jaunuolio sekimo eiga, sulaikymo planas nebuvo aptarti. Pareiškėjas sulaikydamas jaunuolį nedelsiant nepranešė Vilniaus m. VPK VP Operatyvaus valdymo skyriui ir esant reikalui neprašė pastiprinimo bei neorganizavo pabėgusio jaunuolio sulaikymo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad teisinio pagrindo sustabdyti ir patikrinti asmens dokumentus nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patruliavimas padidinto pavojaus pareigūno sveikatai ir gyvybei nesukėlė, tiesioginio priežastinio ryšio nenustatyta.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81 straipsnių nuostatas. Teismas sprendimą grindė vien atsakovų atsiliepime nurodytais motyvais. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A4-493/2007, Nr. A4-136/2007, Nr. N-261-61/2008. Pareiškėjas nurodė, kad jo patirta trauma yra vertintina kaip apysunkis sveikatos sutrikdymas. Remiantis Statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tokiu atveju jam priklauso 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vilniaus apskr. VPK pateikė teismui jo vidutinio darbo užmokesčio (1 728,25 Lt) pažymą įvykio dienai. Todėl bendra priteistinos kompensacijos suma yra 31 108,50 Lt.

Atsakovai Vilniaus apskr. VPK ir PD prie LR VRM prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai grindžia apeliacinį skundą policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. Policijos veiklos įstatymo nuostatomis. Teigė, kad pareiškėjo nurodytos nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos, nes šiuose Policijos veiklos įstatymo straipsniuose įtvirtintos pareigūnų pareigos bei teisės yra suteikiamos tik tuo atveju, kai teisės pažeidimas yra padarytas ar yra pagrįstas įtarimas, kad teisės pažeidimas yra padarytas. Akcentavo, kad pareiškėjas nenustatė jokio teisės pažeidimo padarymo ar pasikėsinimo jį padaryti (teisės pažeidimo faktas nebuvo ir nėra nustatytas), o pareiškėjo įtarimo negali įvardinti kaip pagrįsto. Taip pat pažymėjo, kad tiesioginė priežastis pareiškėjo patirto sveikatos sutrikdymo yra ta, jog jis bandė patikrinti dokumentus ir sulaikyti jam įtartinai atrodantį asmenį, t. y. jis patyrė traumą dėl veiksmų, kuriuos atlikti jį neįpareigojo jokie tarnybą ir tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai, dėl šios priežasties šių veiksmų atlikimas negali būti prilygintas tarnybinių pareigų atlikimui, todėl ir sveikatos sutrikdymas buvo patirtas tarnybos metu, bet ne dėl tarnybos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies tenkindamas pareigūno apeliacinį skundą nurodė, kad Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje apibrėžtos policijos pareigūno bendrosios teisės, kurių tarpe ir teisė pagrįstai įtariant, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar  nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, jog nenustatyto asmens galimas rankos kišimas į užantį nepakankama sąlyga įtarimui dėl nenustatyto asmens galimos teisei priešingos veikos. Teismo nuomone užimta pozicija nėra pakankamai argumentuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas įtarimas kiekvieno asmens suvoktinas savaip, priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo patirties, turimų žinių ir panašiai. Tai subjektyvus individualios situacijos vertinimas, priklausantis nuo tam tikrų faktorių. Teismo nutartyje teigiama, kad policijos pareigūnas taip pat atlieka (atliko) tokį vertinimą spręsdamas, kiek faktinė situacija gali būti grėsminga visuomenės saugumui bei jos gerovei. Ne kiekvieną kartą ir iš karto įmanoma pasverti tokį įtarimą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, turint omenyje, jog dirbant pagal Prevencinių priemonių planą dėl pagausėjusių vagysčių iš automobilių dienos metu, stengiantis užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, vaikinas išsiskyrė iš bendros žmonių masės, atliko neįprastus veiksmus, įtarimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos galėjo būti visiškai pagrįstas. Taigi atsižvelgiant į bendrą faktinių aplinkybių visumą buvo pagrindas bent patikrinti tokio asmens dokumentus. O pastarojo pobūdžio veiksmas vykdant tarnybines pareigas, teisėjų kolegijos nuomone, padidino pavojų pareigūno sveikatai ar gyvybei, nes jis jau nebegalėjo numatyti nuspręsto patikrinti asmens atsako, t.y. išorinių nuo pareigūno valios nepriklausančių veiksnių. Todėl Teismas padarė išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai buvo. Nutartyje teigiama, kad pareigūnas vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iškilusią grėsmę visuomenės saugumui ar kaip įvykdytą teisei priešingą veiką ir ėmėsi pirminių minimaliausių veiksmų, siekdamas aiškumo, abejonių pašalinimo, bet tokiu būdu padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai bei gyvybei, kas ir pasitvirtino.

Dėl išdėstytų priežasčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskr. VPK Išvadą ta apimtimi, kur buvo nurodyta, kad tarp J. S. patirto sužalojimo ir jo tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tiesioginio priežastinio ryšio nėra; įpareigojo Vilniaus apskr. VPK paskirti ekspertizę J. S. sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai.

Vykdydamas neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Vilniaus apskr. VPK, gavęs iš CMEK išvadą, kad pareigūno patirta trauma priskirtina apysunkiam sveikatos sutrikdymo laipsniui, išmokėjo pareigūnui 30 000 Lt kompensaciją.