Pareigūnas T.S. vykdydamas 2006 m. gegužės 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės vado įsakymą „Dėl Vilniaus rinktinės padalinių pareigūnų profesinio pasirengimo patikrinimo“, dalyvaudamas fizinio pasirengimo patikrinime, bėgdamas 100 metrų distanciją patyrė traumą – susimušė dešinės kojos kelio sąnarį, pasitempė raiščius. VSAT Vilniaus rinktinė atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada), kurioje nurodė, kad pareigūno patirta trauma nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba (nėra priežastinio ryšio), jo veiksmai įvertinti  kaip jo paties didelis neatsargumas, todėl  Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnyje numatyta kompensacija jam nepriklauso.

Pareigūnas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: skirti ekspertizę jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Centrinės medicinos ekspertizės komisijai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – CMEK); panaikinti 2006 m. rugpjūčio 29 d. VSAT Vilniaus rinktinės Išvadą; nustatyti priežastinį ryšį tarp jo tarnyboje atliktų pareigų ir kūno sužalojimo; priteisti iš VSAT Vilniaus rinktinės kompensaciją – 22 216,68 Lt už sveikatos sutrikdymą vykdant tarnybines pareigas.

Skunde nurodė, kad profesinių žinių, fizinio ir taktinio pasirengimo patikrinimas buvo atliktas vykdant  2006 m. gegužės 4 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymą, darbo laiku, už šį laiką buvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Teigė minėtomis aplinkybėmis susižalojęs dėl tarnybos. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-530/2005, kurioje išaiškintos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje įtvirtintos sąvokos „eidamas tarnybines pareigas" ir „sužalojimas dėl tarnybos". Remdamasis 1999 m. kovo 1 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 125 „Dėl policijos ir vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo gerinimo“ akcentavo, jog tinkamas fizinis pasirengimas yra būtina profesinės kvalifikacijos dalis, o nesant tinkamo fizinio pasirengimo, pareigūnas gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalimi nurodė, jog jam priklauso kompensacija už patirtą sveikatos sutrikdymą dėl tarnybos. Nurodė, kad fizinio pasirengimo egzamino laikymas buvo būtinas dėl tarnybos ir vyko tarnybos metu, todėl atsakovo atsisakymas išmokėti jam priklausančią kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo yra neteisėtas.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, jog nagrinėjamu atveju T. S. su(si)žalojimas nėra susijęs (nėra priežastinio ryšio) su tarnybinių pareigų atlikimu ar dėl tarnybos, todėl jam negali būti išmokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Nurodė, kad tokį įvykį reikėtų vertinti kaip nelaimingą atsitikimą sporto varžybų metu, nes T. S. bėgdamas 100 metrų distanciją tiesiogiai jokių tarnybinių pareigų nevykdė, jo veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūno skundą patenkino iš dalies. Panaikino VSAT Vilniaus rinktinės Išvadą, įpareigojo VSAT Vilniaus rinktinę skirti ekspertizę  sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant ją atlikti CMEK.

Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareigūno skundą atmesti visiškai.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamą įvykį reikėtų vertinti kaip nelaimingą atsitikimą sporto varžybų metu, nes T. S. bėgdamas 100 metrų distanciją tiesiogiai jokių tarnybinių pareigų nevykdė, jo veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. T. S. traumą patyrė bėgdamas  lygiu asfaltuotu keliu, todėl tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip jo paties didelis neatsargumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VSAT Vilniaus rinktinės apeliacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo susižalojimas vykdant vado įsakymą ir dalyvaujant profesinio pasirengimo patikrinime yra susijęs su jo tarnyba. Teismas pažymėjo, kad nors VSAT Vilniaus rinktinė Išvadoje nurodė ir apeliaciniame skunde teigė, kad pareigūnas susižalojo dėl savo didelio neatsargumo, tačiau šis argumentas nei Išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįstas ir įrodytas. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Teismas pabrėžė, kad VSAT Vilniaus rinktinė negalėjo pagrįsti kuo būtent pasireiškė pareigūno didelis neatsargumas. Į bylą nepateiktą įrodymų, kad pareiškėjas pareigūnų profesinio pasirengimo patikrinimo metu dalyvaudamas privalomoje rungtyje ir bėgdamas 100 metrų  distanciją atliko kokius nors pašalinius veiksmus, ar kitaip ignoravo atsargaus elgesio dalyvaujant bėgimo rungtyje standartus. Todėl VSAT Vilniaus rinktinės surašyta Išvada, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo didelio neatsargumo yra nepagrįsta.

Vykdydama neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, VSAT Vilniaus rinktinė, gavusi iš CMEK išvadą, kad pareigūno patirta trauma priskirtina lengvam sveikatos sutrikdymo laipsniui, išmokėjo pareigūnui 22 000 Lt kompensaciją.

Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.
Parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.