Pareigūnė, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Kenos užkardos jaunesniąja specialiste, 2005 m. gegužės 25 d., dalyvaudama fizinio pasirengimo patikrinime – bėgdama 2 km distanciją, pasitempė kairio kelio raiščius. Dėl šio įvykio VSAT Vilniaus rinktinė surašė 2005 m. liepos 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodė, jog patirta trauma nesusijusi priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, todėl kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnį jai nepriklauso. Pareigūnei nesutikus su tokia išvada, VSAT atliko pakartotinį tarnybinį patikrinimą, kurio 2005 m. rugsėjo 1 d. išvadoje konstatavo, jog kompensacija jai nepriklauso.

Profesinės sąjungos teisininkė patarė pareigūnei kreiptis į teismą. Pareigūnė skundu teismo prašė panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2005 m. liepos 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir VSAT 2005 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, skirti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, taip pat priteisti iš VSAT Vilniaus rinktinės 19 628,16 Lt kompensaciją.

Skunde pareigūnė nurodė, kad kompensacijos neišmokėjimas yra neteisėtas, nes fizinis pasirengimas buvo vykdomas darbo laiku, be to, jis yra būtina profesinės kvalifikacijos dalis. Teigė, kad kompensacijos mokamos, kai tarnybinių pareigų ėjimas arba tarnyba yra kūno sužalojimo ar susirgimo priežastimi. Fizinio pasirengimo laikymo egzaminas buvo būtinas dėl tarnybos ir vyko tarnybos metu. Pareigūnė patikrinime dalyvavo ne savo valia. Statute yra nurodyta, kad pareigūnai privalo dalyvauti fiziniame parengime, taisyklėse numatyta, kad fizinis parengimas turi būti tikrinamas bent vieną kartą per metus. Nurodė, kad dėl jos yra priimtas sprendimas, pagal kurį priklauso draudiminė išmoka.

VSAT Vilniaus rinktinė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad įsakymas neįpareigojo dalyvauti fiziniame patikrinime ir nesukėlė jokių pasekmių nedalyvavusiems. Kompleksinis patikrinimas būtinas tik tuo atveju, jei pareigūnas siekia aukštesnių pareigų, didesnio atlyginimo ar aukštesnės kvalifikacijos. Tuo metu pareigūnė nevykdė tarnybinių pareigų, tai buvo nelaimingas atsitikimas sportinio pasirengimo metu ir netapatinama su Statute įtvirtinta sąvoka „einant tarnybines pareigas“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūnės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareigūnė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują – panaikinti 2005 m. liepos 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir 2005 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą; priteisti iš atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės 19628,16 Lt kompensaciją ir skirti ekspertizę sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apeliaciniame skunde nurodė, kad fizinio pasirengimo patikrinimas buvo vykdomas jos darbo laiku ir už šį laiką buvo mokamas darbo užmokestis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Tinkamas fizinis pasirengimas yra būtina profesinės kvalifikacijos dalis, o nesant tinkamo fizinio pasirengimo, pareigūnas gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Kenos užkardos vadas pasirašytinai supažindino Kenos užkardos darbuotojus su VSAT Vilniaus rinktinės vado 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 8-194 „Dėl Vilniaus rinktinės Kenos užkardos, Specialiosios paskirties būrio pareigūnų profesinio pasirengimo patikrinimo“, taip pat griežtai įspėjo, kad profesinio pasirengimo patikrinime visi privalo dalyvauti. Pareigūnės pareigybės charakteristikoje buvo numatyta, kad ji privalo vykdyti visus užkardos vado pavedimus. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį (įvykio metu galiojusi redakcija), sužalojimais dėl tarnybos laikytini tokie pareigūno patirti sužalojimai, kai tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus. Pareigūnė profesinio pasirengimo patikrinime dalyvavo ne savo valia, o dėl to, kad vykdė vadovybės įsakymus ir nurodymus.

VSAT Vilniaus rinktinė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareigūnė susižalojo – pasitempė kairio kelio raiščius – 2005 m. gegužės 25 d. dalyvaudama profesinių žinių ir fizinio taktinio pasirengimo metu bėgdama 2 kilometrų kroso distanciją, t.y. vykdant VSAT Vilniaus rinktinės vado 2005 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 8-194 „Dėl Vilniaus rinktinės Kenos užkardos, specialiosios paskirties būrio pareigūnų profesinio pasirengimo patikrinimo“. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, padarė išvadą, kad šiuo atveju pareigūnės patirta trauma priskirtina sužalojimo dėl tarnybos kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatavo, kad VSAT Vilniaus rinktinės 2005 m. liepos 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir VSAT 2005 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada, yra nepagrįstos, todėl naikintinos.

Vykdydama neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, VSAT Vilniaus rinktinė, gavusi iš Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, kad pareigūnės patirta trauma priskirtina lengvam sveikatos sutrikdymo laipsniui, išmokėjo pareigūnei 19 000 Lt kompensaciją.

Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Gema Zapasnykienė