Pareiškėjas sužinojęs, kad nuo 2005 m. jis turi teisę į transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimą dėl vykimo į tarnybą ir iš jos, VSAT Vilniaus rinktinės vadui parašė prašymą dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, taip pat pateikė broliui A.B. priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimo bei jo teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo kopijas, čekius, patvirtinančius kuro išlaidas. Prašymą vizavo pareiškėjo tiesioginis viršininkas.

2005 m. balandžio mėnesį, pasikeitus prašymo formai, iš naujo parašė prašymą dėl transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimo, pridėjo tų pačių dokumentų kopijas bei čekius. 2006 m. lapkričio 23 d. VSAT Vilniaus rinktinė atlikusi tarnybinį patikrinimą, nustatė, jog prašymai buvo rašomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 1V-394 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo taikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinėje įstaigoje, teritoriniuose ir kituose struktūriniuose padaliniuose, instrukciją" (toliau – Instrukcija), pagal kurią prie prašymo gauti kompensaciją pareigūnas turi pridėti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją. 2005 m. sausio 26 d. šis įsakymas buvo pakeistas įsakymu Nr. 4-31, kuriame papildomai nurodyta, jog prie prašymo turi būti pridedama ir vairuotojo pažymėjimo kopija, o jei pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais – ir transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos. 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinta nauja Instrukcijos redakcija, tačiau reikalaujami pateikti dokumentai išliko tie patys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pateikė prašymą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, bet nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijų, tuo pažeisdamas 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos instrukcijos II dalies 5 punktą, todėl neteisėtai iš VSAT Vilniaus rinktinės gavo kompensaciją - 1051,79 Lt. VSAT Vilniaus rinktinė, neinformavus pareiškėjo, minėtą sumą išskaičiavo iš jo darbo užmokesčio.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad jis nebuvo supažindintas nei su 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-394, nei su 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-31, be to, šiuose įsakymuose nebuvo nuostatos, kad pareigūnas, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, privalo turėti asmeninį transportą ir kad vairuotojo pažymėjimas turi būti paties pareigūno. 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinus naują Instrukcijos redakciją su papildomais reikalavimais, su šia instrukcija jis ir vėl nebuvo supažindintas. Pareiškėjo teigimu, prašymo pateikimas negali sukelti neigiamų pasekmių, už jo turinio ir pateikiamų prie jo reikalingų dokumentų kontrolę ir teisingumą atsakingas tiesioginis vadovas, vizavęs jo prašymą. Pareiškėjo manymu, deliktinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, nes tai yra vidaus administravimo (darbo) santykiai. Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju jo veiksmuose nėra nei vieno iš būtinų materialinės atsakomybės elementų, tačiau darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai už 2006 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius patvirtina, kad jam išmokėtas ne visas darbo užmokestis (tokių prašymų VSAT Vilniaus rinktinei jis neteikė, su įsakymu dėl išskaitų iš darbo užmokesčio supažindintas nebuvo). Teismo posėdžio metu S.B. teigė, kad kompensacija už transporto išlaidas jam priklausė, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Prieš atsiskaitymą pareiškėjas pripažino buvęs supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada, ant jos pasirašęs, kad su ja nesutinka (kitų dokumentų nurodė negavęs). Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad atlyginimo dalies išskaičiavimas yra darbo užmokesčio nepriemoka. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada nėra sprendimas, jos teigimu, išskaitymas neteisėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu skundą patenkino iš dalies – dėl reikalavimo panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės tarnybinio patikrinimo išvados 2 ir 3 punktus bylą nutraukė, priteisdamas iš VSAT Vilniaus rinktinės S.B. naudai 1051,79 Lt darbo užmokesčio nepriemoką. Teismo konstatavimu, tarnybinio patikrinimo išvada yra pareigūno patraukimo atsakomybėn dalis. Minėti teisės aktai nenustato tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo tvarkos ir tokia išvada nesukuria pareigūnui, dėl kurio veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, tiesioginių teisių bei pareigų, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ji nėra individualus teisės aktas ir negali būti skundžiama. Teismas nurodė, jog pagal 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Instrukcijos II dalies 3 punktą pareigūnas, norėdamas gauti išlaidų kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu, turi pateikti tiesioginiam vadovui adresuotą prašymą. Pagal Instrukcijos II dalies 5 punktą prie prašymo turi būti pridedamos transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo kopijos, o jei pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais – ir transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad S.B. pateikė brolio A.B. automobilio registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Teismo konstatavimu, jo prašymas neatitiko Instrukcijos II dalyje 5 punkte nustatytų reikalavimų, pareiškėjas neturėjo teisės gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas, atitinkamas lėšas gavo neteisėtai. Tačiau teismas pažymėjo, kad išskaitymai iš darbo užmokesčio turi būti daromi nustatyta tvarka, teisėtai, išskaitymas turėjo būti įformintas nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į darbą priėmusio vadovo įsakymu, šis įsakymas yra individualus administracinis aktas, skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VSAT Vilniaus rinktinė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtoje neskundžiamoje nutartyje teigiama, kad pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką vadovo rezoliucija, patvirtinanti tarnybinio patikrinimo išvadą reiškia pritarimą, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas pilnai ir išsamiai ir gali būti užbaigtas, tuo tarpu tarnybinio patikrinimo išvadose suformuluoti siūlymai turi būti vertinami kompetentingam pareigūnui priimant atitinkamą sprendimą. Taip pat pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuoti kalti pareiškėjo veiksmai, sukėlę prievolę atlyginti žalą – joje yra nurodyta, kad pareiškėjas privalo atlyginti nuostolius, kilusius atsakovui dėl jo nepagrįsto praturtėjimo (Civilinio kodekso 6.242. straipsnio 1 dalies pagrindu). Įstatymas nenumato darbdavio teisės išskaityti iš darbuotojo atlyginimo dėl nepagrįsto praturtėjimo įgytas lėšas, todėl skundžiami atsakovo veiksmai yra neteisėti ir šiuo aspektu. Norėdamas išreikalauti dėl neteisėto praturtėjimo gautas lėšas atsakovas turėtų kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu.

Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjas neturėjo teisės gauti transporto išlaidų atlyginimo, yra nemotyvuota ir padaryta nepakankamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas ginčo sprendimui teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti nustatinėjama, ar pagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės pasiekti tarnybos vietos naudodamasis keleiviniu transportu, dėl to jį asmeniniu automobiliu vežiojo brolis. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1v-394 patvirtinto ,,Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo“ normų turinį ir spręsti, ar ši pareigūnų teisė išnyksta tuo atveju, jeigu pareigūnas važiavimo išlaidas patiria ne dėl to, kad pats vairuoja asmeninį automobilį, o dėl to, kad apmoka kuro išlaidas jį vežiojančiam asmeniniu automobiliu asmeniui.

Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.
Parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.