Pareigūnai pasigenda žadėtų garantijų, peikia E.Misiūną ir L.Pernavą
Nacionalinio susitarimo tikslai nėra taikomi pareigūnams, profesinių sąjungų nariams, sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. Anot jos, Vyriausybė neplėtoja socialinio dialogo, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas neturi svertų suvaldyti situaciją, tad reikalaujama, kad jis trauktųsi iš pareigų. Pats E.Misiūnas leido suprasti, kad neatsistatydins ir tikino, kad „visa teisėsaugos sistema juda puikiai į priekį“.
Trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu L.Soščekienė teigė, kad nebando skųstis, o siekia įvardyti problemas ir „betvarkę, kuri yra Vidaus reikalų ministerijoje“, kuri esą tęsiasi ne pirmi metai.
Ji aiškino, kad ministras visiškai nesusitvarko su savo pareigomis, kėlė klausimą, ar E.Misiūnas tinkamai atlieka savo pareigas, svarstė, gal kitas ministras jas atliktų geriau. Teisėsaugos pareigūnų atstovė teigė, kad betvarkė prasidėjo Policijos departamente, ir anot jos, plinta į kitas sritis.
„Karas su Policijos departamentu“
„Mūsų konfliktas su Policijos departamentu, karas, pasiekė piką“, – teigė L.Soščekienė. Sausį pradėjęs galioti Vyriausybės ir pareigūnus atstovaujančių organizacijų nacionalinis susitarimas, anot jos, nebuvo pradėtas taikyti – esą pareigūnams, profesinių sąjungų nariams nebuvo skirtos garantijos, papildoma atostogų diena, apmokėta už mokslą.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Statutinių pareigūnų profsąjungų spaudos konferencija
„Iškilus problemoms dėl šito susitarimo taikymo, kuris įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną, mes kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją ir į Vyriausybę. Smagu, kad premjeras sureagavo labai greitai. Buvo duotas pavedimas visoms ministerijoms taikyti nacionalinį sutarimą, tačiau Vidaus reikalų ministerija, matyt, to pavedimo neskaitė ir nematė.
Taip pat jo neskaitė ir nematė Policijos departamentas. Jau gavus premjero pavedimą, buvo išsiųstas raštas pavaldžioms įstaigoms [...], kad šitas nacionalinis susitarimas nebūtų taikomas profesinių sąjungų nariams“, – dėstė L.Soščekienė.
Stokoja socialinio dialogo
„Mūsų manymu, Vyriausybės programoje numatytas socialinio dialogo stiprinimas visiškai yra ignoruojamas. Panašu, kad Policijos departamento vadovai elgiasi taip, kaip nori. Vidaus reikalų ministerijos ministras neturi jokių svertų suvaldyti siautėjantį generalinį komisarą“, – pridūrė ji, taip pat teigusi, kad pareigūnų profesinėms sąjungoms blokuojamas nario mokesčio pervedimas.
„Nuo sausio 1 dienos policijos profesinėms sąjungoms nėra pervedamas nario mokestis, nuskaičiuotas nuo darbo užmokesčio“, – problemą sukonkretino Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.
„Jau antras mėnuo kai profesinės sąjungos negauna iš Policijos departamento nario mokesčio. Policijos vadovybė sukūrė dirbtinas priežastis ir nesilaiko teisės aktų“, – sakė jis, o vėliau kalbėjo ir apie nepakeliamus pareigūnų darbo krūvius, ir apie darbuotojų demotyvaciją.
Skatinami ne visi dirbantys gerai
L.Soščekienė kaip problemą išskyrė ir pareigūnų vertinimą, pagal kurį keičiasi pareigūnų darbo užmokestis – gali kilti nuo 90 eurų iki 260. Pareigūnai, anot jos, skatinami skiriant, pavyzdžiui, ugniagesiams, tam tikrą konkrečią sumą, kurios esą visiems gerai vertinamiems neužtenka išdalyti.
Pavyzdžiui, Policijos departamente, anot jos, „pareigūnų vertinimai yra uždrausti“.
„Skirtingose įstaigose pareigūnų vertinimai yra traktuojami visiškai skirtingai“, – aiškino L.Soščekienė, o jai antrino Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda.
„Policijos departamentas pareigūnų motyvavimo galimybę pavertė savo ambicingu ir lozunginių programų [...] įgyvendinimo įrankiu, peržengdami protingumo, o dažnai ir teisėtumo, ribas“, – dėstė jis ir metinius įvertinimus įvardijo kaip „apynasrį“. Anot jo, buvo rekomenduojama nevertinti pareigūnų labai gerai, nes algų kėlimui stinga lėšų.
Lėšos algoms keliauja kitur?
„Pinigų policijos sistemoje, galbūt, yra pakankamai, tačiau pareigūnams skirtos lėšos darbo užmokesčio pakėlimui yra naudojamos prekėms ir paslaugoms“, – kalbėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir vardijo sumas.
„Apie generalinio komisaro komandiruotes ir Policijos departamento, tai visiškai yra nonsensas – ko gero nėra išvis biudžetinės įstaigos ir vadovo, kuris sau leistų tiek kartų [keliauti]“, – tikino ji.
R.Katinienės teigimu, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas 2016 metais turėjo 380 komandiruočių, kurioms esą išleista virš 125 tūkst. eurų. Policijos departamentą ji pavadino „išskirtinų žmonių kasta“.
Ji taip pat pridūrė, kad komisaras „sau leidžia mokytis“, kvestionavo klausimą, kiek laiko L.Pernavas skiria darbui.
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Linas Pernavas
Policijos generalinis komisaras kasdien po 6 val. mokosi anglų kalbos. Anksčiau jis teigė, kad tai darbui netrukdo.
„Ar toks generalinis komisaras reikalingas, ar taip reikia dirbti, kad pretenduotum antrai kadencijai?“ – klausimą kėlė R.Katinienė. L.Soščekienė: L.Pernavas – ne Margaret Thatcher „Mūsų generalinis komisaras yra tikrai ne Margaret Thatcher. Ir jei šitai geležinei ledi nepavyko sustabdyti profesinių sąjungų didėjimo, manau, generalinis komisaras užsibrėžia sau labai sunkią užduotį“, – teigė L.Soščekienė.
Ji teigė, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo profesinėms sąjungų veiklai ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Taip pat esą kreiptasi ir į Europos policijos profesinę sąjungą, žadama rengti protestus įvairiose Europos Sąjungos šalyse.
R.Katinienė užsiminė apie dar vieną problemą – esą klastojamus dokumentus, susijusius su pareigūnų darbo užmokesčio kėlimu ir „Programa 1000“. R.Katinienė teigė, kad yra pavyzdžių, kai dokumentuose meluojama apie pareigūnų krūvius, jie dirbtinai didinami.
„Tai yra valstybės lėšų grobstymas“, – sakė R.Katinienė, tikinusi, kad iškraipoma ir nusikaltimų statistika, reagavimo į įvykius laikas.
Ji teigė, kad pareigūnams darbo užmokestis turėtų būti keliamas, bet motyvuojant, teisinėmis priemonėmis. Dabar esą tai daroma demotyvuojant.
Ministras: policijai įsakinėti negaliu
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas, atsakydamas į priekaištus, tikino, kad Vyriausybė su profsąjungomis dialogą palaiko, jos esą nėra ignoruojamos.
„Kaltinti socialinio dialogo nebuvimu yra absurdas“, – teigė E.Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras, anot jo, pagal reglamentą, neturi teisės daryti tiesioginės įtakos policijos sistemai.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas
„Policija kaip savarankiška, neutrali įstaiga, kuri vykdo labai svarbias teisėsaugos funkcijas, yra atribota nuo politikos formavimo“, - aiškino E.Misiūnas, pridūręs, kad galutinius sprendimus, susijusius su policija, priima policijos vadovas.
„Taip pat norėčiau pabrėžti, kad [...] galioja visos teisinės procedūros: yra galimybė kreiptis į administracinių ginčų komisijas, yra galimybė kreiptis į administracinius teismus. To jums niekas nedraudžia, netgi skatinu tokias priemones, jeigu jau neįmanoma susitarti su policijos vadovu, nes aš tiesiogiai įsakyti policijos vadovams negaliu“, – aiškino E.Misiūnas.
Jis pabrėžė, kad kito pareigūnų darbo užmokesčio sistema, o jų algos nuo 2016 metų iki dabar esą kilo 30 proc. Ministras teigė, kad finansų visoms teisėsaugoms institucijoms yra pakankamai, o kaip jie paskirstomi esą sprendžia kiekviena „sistema“ atskirai.
„Tokie kaltinimai, kad klastojami dokumentai, po to, pasirodo, kad galbūt ne taip jie klastojami, duodami neteisėti įsakymai, bet pasirodo, jie ne tokie neteisėti, arba tai nelabai įsakymai. Negaliu vertinti [...].
Aš kaip vidaus reikalų ministras neturiu galimybės priimti kažkokio teisės akto ir panaikinti tą įsakymą“, – aiškino E.Misiūnas.
VRM ir ribotos galios
Ministras tikino, kad problemos, susijusios su policijos reforma, buvo sprendžiamos, kad buvo atkreiptas dėmesys į pareigūnų, turinčių didesnį stažą, demotyvaciją, prevencinės funkcijos sumažėjimą.
„Vidaus reikalų ministerija – tikrai ribotus sprendimus galime priimti tuo klausimu“, – tvirtino E.Misiūnas ir išreiškė džiugesį „puikiai į priekį judančia visa teisėsaugos sistema“, augančiu visuomenės pasitikėjimu teisėsauga.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Policijos departamento vadovas Linas Pernavas
Nusikaltimų ištyrimų rodikliai, vidaus reikalų ministro tikinimu, rodo, kad „problemos tuo klausimu yra suvaldytos, rizikos įvertintos, sprendimai priimti tokie, kokie yra geriausi“.
E.Misiūnas leido suprasti, kad iš pareigų trauktis neketina.
„Jeigu kiekvienai problemai iškilus aš atsistatydinčiau, arba kiekvienas ministras atsistatydintų, nebūtų kam jų spręsti“, – sakė ministras ir teigė matantis „tam tikras asmenines ambicijas“.
„Kodėl yra konfliktas su policijos vadovais, aš negaliu paaiškinti“, – teigė E.Misiūnas ir pridūrė, kad kai kurios problemos, jo matymu, kyla dėl „charakterių nesuderinamumo“.
Džiaugėsi L.Pernavo mokslais ir komandiruotėmis
Ministras generalinio komisaro L.Pernavo darbą teigė vertinantis gerai, o tai, kad jis mokosi, važinėja komandiruotes, pasveikino.
„Labai gerai, mums reikia vadovo, kuris suprastų, kaip vyksta policijos sistemos valdymas pasaulyje, Europoje, kad turėtų platų akiratį“, – kalbėjo E.Misiūnas.
Kalbėdamas apie „blokuojamą nario mokesčio pervedimą“, ministras sakė apie tai pirmą kartą girdintis: „Kiekvienas pareigūnas gali pats užpildyti formą ir tą nario mokestį pervesti. Pirmą kartą girdžiu, kad blokuojama, specialiai neleidžiama. Tai tikrai yra prieš įstatymą, tikrai taip negalėtų būti.“
E.Misiūnas taip pat abejojo, ar kalbos apie klastojamą nusikalstamumo statistiką, yra pagrįstos faktais.
Ateityje vidaus reikalų ministras žadėjo susitikti su profesinių sąjungų atstovais ir L.Pernavu, spręsti iškilusias problemas, klausimus.
Atsakydamas į profesinių sąjungų atstovų išsakytas pastabas, L.Pernavas trečiadienį 14.30 val. planuoja organizuoti spaudos konferenciją.
