Į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą kreipėsi narys K.C., kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, įsakymu jam nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą dėl naktinio matymo prietaiso dingimo, taip pat priimtas sprendimas išieškoti beveik 7000 Lt. dydžio materialinę žalą. Profesinės sąjungos teisininkai įvertinę tarnybinio patikrinimo išvadą rekomendavo ją skųsti teismine tvarka.

K. C. Teismui pateiktame skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nesant būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės, akcentavo, kad nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, būtina nustatyti kokio teisės akto, kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja. Dėl materialinės žalos išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio K.C. nurodė, kad tik esant visiems būtiniesiems materialinės atsakomybės sudėties elementams yra pagrindas atsirasti materialinei atsakomybei (aptariamu atveju nenustatyta pareigūno kaltė). Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos numato, kad padaryta žala išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio, išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio, aptariamu atveju VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vadas viršijo savo kompetenciją nurodydamas išskaityti iš K.C. darbo užmokesčio visą materialinę žalą, viršijant vidutinį darbo užmokestį. Be kita ko, minėtas teisės aktas, numato imperatyvią pareigą darbdaviui priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Aptariamu atveju sprendimas išieškoti materialinę žalą iš K.C. darbo užmokesčio buvo priimtas beveik po 2 mėnesių, akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino įsakymo dalį, kuria nuspręsta skirti K.C. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, bei konstatavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus rinktinės tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, paremta prielaidomis, neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl yra nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad tokios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi nenustatyta pareiškėjo kaltė. Dėl tos priežasties, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo pripažintas neteisėtu, naikintinas, ir įsakymas, kuriuo pavestas materialinės žalos išieškojimas iš K.C (pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d.).

VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareigūnas K.C. teismo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo (tarnybinio patikrinimo) išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti nusižengimus ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus pareigūnas, tačiau skundžiamame įsakyme bei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkretizuojama pareiškėjo veika, t. y. nėra konkrečiai įvardyta, kokiais K. C. veiksmais ar neveikimu buvo pažeistas kiekvienas iš pareiškėjui nustatytų konkrečiame teisės akte (jo straipsnyje, dalyje, punkte) nustatytų reikalavimų, išskyrus bendro pobūdžio Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje kiekvienam valstybės tarnautojui nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nustato naikinamąjį terminą, kuriuo nepasinaudojus žalos atlyginimas neteismine tvarka (išskaitymas iš tarnautojo darbo užmokesčio vidaus administravimo tvarka) nebegalimas ir žala gali būti išieškoma teismine tvarka. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas darbdavio teisę priimti sprendimą sieja su žalos, o ne nuostolių paaiškėjimo momentu.

Narį atstovavo teisininkė Ivona Rindzevičienė

Procesinius dokumentus teismui rengė teisininkė Gema Narbutaitė

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

Straipsnį parengė teisininkė Ivona Rindzevičienė