Profesinė sąjunga išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) nuostatas, pateikė savo pastabas Lietuvios Respublikos Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui dėl atitinkamų straipsnių, kuriais iš esmės yra bloginama statutinių valstybės tarnautojų teisinė padėtis.

Dėl reformuojamos darbo užmokesčio sistemos, kuri be išlygų bus taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Įstatymo projekte įtvirtintas darbo užmokesčio struktūrinių dalių – priedų (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kt.) ir priemokų (už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, darbą kenksmingomis sąlygomis, statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti) panaikinimas. Statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokestis apims pareiginę algą ir kitas išmokas, tiesiogiai išmokamas valstybės tarnautojui už jo tarnybą (darbą). Naujoje darbo užmokesčio sistemoje siūloma valstybės tarnautojų aukščiausią kategorija laikyti I, žemiausią – XX kategoriją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad į siūlomus naujus pakeltus pareiginių algų koeficientus integruojami priedas už esamas kvalifikacines klases ir priedas už tarnybos stažą.

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančio darbo užmokesčio mokėjimą, nėra suderintos su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis. Statuto 35 straipsnyje yra įtvirtinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, 36 straipsnyje – pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas, 38 straipsnyje – priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, darbą kenksmingomis sąlygomis, tarnavimą misijose už Lietuvos Respublikos ribų ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad panaikinus darbo užmokesčio struktūrines dalis – priedus ir priemokas, statutiniams pareigūnams kyla grėsmė ne tik negauti priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (kuris yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatyme), bet ir kitus priedus ir priemokas, atskirai įtvirtintus Statute.

Pabrėžtina, kad reformuojama darbo užmokesčio sistema pažeidžiamas ne tik asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, bet ir teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pasisakęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinio saugumo principas, reiškia tai, jog valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2003 m. kovo 17 d. nutarimai).

Statutiniai vidaus tarnybos sistemos valstybės tarnautojai, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, susiduria su sudėtingesnėmis darbo sąlygomis ir jiems tenka pareiga užtikrinti viešąjį saugumą, todėl nėra teisėta statutinius valstybės tarnautojus sulyginti su valstybės tarnautojais ir nustatyti jiems vienodas darbo apmokėjimo sąlygas, socialines garantijas.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju tikslinga įtvirtinti nuostatą, jog darbo užmokesčio teisės aktų nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja jų teisinius santykius reguliuojantiems Statutams.

Profesinei sąjungai abejonių kelia ir siūlymas ,,apversti“ kategorijas (aukščiausią kategorija laikyti I, žemiausią – XX kategoriją) numatant įstatymo įgyvendinimo nuostatas (su asmenimis, kurie pagal naująjį teisinį reguliavimą priskiriami statutinių valstybės tarnautojų kategorijai, sudaromos valstybės tarnautojų tarnybos sutartys ne blogesnėmis negu sutarties sudarymo dieną sąlygomis). Pažymėtina, kad šiuo atveju neatmestina situacija, kuomet statutiniams pareigūnams gali būti priskirtos kategorijos su tokio pačio dydžio pareiginių algų koeficientais kaip ir anksčiau galiojusiam teisiniam reguliavimui, nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad siūlomi nauji pareiginių algų koeficientai yra pakelti, į juos integruojant priedus.

Akcentuotinas Įstatymo projekto 37 straipsnis, kuriame numatyta, jog įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali skirti valstybės tarnautojui iki 20 procentų metinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio premiją. Pažymėtina, kad tiek šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Įstatymo projekte yra reglamentuojama ne statutinių pareigūnų, o valstybės tarnautojų vertinimo veikla. Įstatymo projektu, panaikinus valstybės tarnautojų klases ir galimybę gauti už jas priedus, valstybės tarnautojui kasmetiniame vertinime yra galimybė už tarnybinės veiklos rezultatus gauti iki 20 procentų metinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio premiją. Tačiau, nors minėtas straipsnis be išlygų bus taikomas ir statutiniams pareigūnams, Įstatymo projekte nėra sureguliuota, kokia tvarka statutinis valstybės tarnautojas turės teisę gauti iki 20 procentų metinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio premiją.

Dėl statutinių valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo

Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad naikinant statutinio valstybės tarnautojo pareigybę ir vietoj jos steigiant valstybės tarnautojo pareigybę, statutinis valstybės tarnautojas jo sutikimu perkeliamas į įsteigtas naujas valstybės tarnautojo pareigas, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigos. Minėto straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad jei vietoj naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės valstybės tarnautojo pareigybė nesteigiama, statutinis valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Straipsnio 6 dalyje yra dėstoma, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus ir išlaiko egzaminą raštu (testą).

Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, kuriais grindžiama vidaus tarnyba – įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo. Teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas yra apibūdintas to paties straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų santykių reguliavimą, yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą įstatymų leidybos funkciją, jis turi konstitucinę pareigą įvertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ypatingais atvejais leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkūros metodus.

Atsižvelgiant į Statute (3 straipsnio 6, 8 punktai) įtvirtintus karjeros bei teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principus, manome, kad klausimai dėl statutinio valstybės tarnautojo statusą turinčių pareigybių panaikinimo arba pakeitimo į karjeros valstybės tarnautojo statusą turinčias pareigybes turi būti sprendžiami ne naikinant dirbančių statutinių pareigūnų pareigybes, o tik tuomet, kai jos dėl tam tikrų priežasčių (išėjus į kitas pareigas, pensiją ir kt.) atsilaisvina.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad pasirinkus siūlomus statutinio valstybės tarnautojo statuso netekimo modelius, iškyla reali rizika prarasti dalį patyrusių darbuotojų ir tam tikram laikui sutrikdyti vidaus reikalų sistemoje veikiančių įstaigų veiklą, kas gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Naujų profesionalių darbuotojų paruošimas pareikalaus tam tikros dalies valstybės lėšų. Siūlomas ,,išstatutinimo“ variantas tokiu atveju pažeis darbuotojų teisėtų lūkesčių principą ir sudarys pagrįstas prielaidas teisminiams ginčams kilti.

Dėl tarnybinės atsakomybės griežtinimo

Įstatymo projekte yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis griežtinama tarnybinė atsakomybė. Apibrėžiamas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Projekto 55 straipsnio 6 dalies 3 punkte teigiama, kad šiurkščiu pažeidimu taip pat laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant fundamentalų baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės principą – nekaltumo prezumpciją – skelbiama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 44 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir daugelyje žmogaus teises reglamentuojančių tarptautinės teisės aktų, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad aptariamos nuostatos įtvirtinimas prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Be kita ko, kyla nekaltumo prezumpcijos pažeidimo pavojus, nes asmens kaltumas dėl nusikalstamos veikos gali būti įrodytas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Dėl svarbių nuostatų atsisakymo įtraukti į naująjį įstatymą

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad į Įstatymo projektą yra būtina įtraukti šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies (ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė) ir 3 dalies (jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos) nuostatas.

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek ir nacionaliniams aukštesnės teisinės galios teisės aktams, teisminei praktikai, Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

Profesinė sąjunga atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projekte siūlomos naujovės blogina statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, destabilizuoja dirbančiuosius, iš esmės nepritaria siūlomam Įstatymo projektui.

Parengė

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Gema Zapasnykienė