Pareigūnas G. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK)  sprendimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti tarnybinį patikrinimą; panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –  Departamentas)  sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti Vilniaus apskr. VPK atnaujinti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo; įpareigoti Vilniaus apskr. VPK atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pripažinti, kad pareigūnas G. V. buvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų atlikimo.

Paaiškino, kad 2007 m. sausio mėnesį buvo sužalotas kai įtartinam asmeniui prisistatęs policijos pareigūnu paprašė prisistatyti ir paaiškinti, ką šis veikia daugiabučio namo rūsyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Juos gavęs, kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK viršininką, prašydamas atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Iš Vilniaus apskr. VPK gavo raštą, kuriuo buvo informuotas apie tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl sužalojimo aplinkybių dar nebaigtas, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad sužalojimas yra susijęs su tarnyba, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, nenustatytas. Taip pat nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas bus atnaujintas tik kai bus priimtas procesinis sprendimas minėto ikiteisminio tyrimo metu. Su tuo nesutiko, nes ikiteisminio tyrimo objektas yra nusikalstama veika, kuria žala padaryta jo sveikatai, o tai, kiek nusikalstama veika yra susijusi su tarnyba turi būti nustatyta ne ikiteisminio tyrimo metu, o atliekant tarnybinį patikrinimą.

Nesutiko su Vilniaus apskr. VPK pozicija sustabdyti tarnybinį patikrinimą, nes išvada apie sveikatos sutrikdymą ir apie tai, jog yra pripažintas nukentėjusiuoju, yra pakankamas pagrindas tarnybinio patikrinimo atnaujinimui ir užbaigimui. Nurodė, jog norėjo sulaikyti asmenį, kuris siekė pasišalinti iš nusikaltimo vietos (namo rūsyje esantys gyventojų sandėliukai buvo apvogti), todėl teiginiai, jog patirtas sužalojimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu yra nepagrįsti ir klaidinantys.

Atsakovai Vilniaus apskr. VPK ir Departamentas teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu skundą atmetė.

Pareigūnas G. V. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Apeliaciniame skunde nurodė, jog jis tapo nusikalstamos veikos auka, nes ikiteisminio tyrimo metu yra pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat, kad padarytas sužalojimas objektyviai atitinka jo parodymus. Pabrėžė, kad jis buvo sužalotas dėl to, jog vykdė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2, 3 punktuose numatytas pareigas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskr. VPK nenustatė, jog jis nesilaikė teisės aktų nustatytų įpareigojimų, todėl nesupranta, kokiu pagrindu abejojama jo teiginiais. Pabrėžia, kad jokie papildomi įrodymai nebuvo ir negalėtų būti pateikti. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nėra vien tik jo paaiškinimai, taip pat yra įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos ekspertų išvada, liudytojų parodymai ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis nusikalstamų veikų apskritai nėra išaiškinama, tačiau tai negali būti pagrindas vilkinti sprendimo dėl socialinės garantijos priėmimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Sprendime teigiama, kad Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis bei sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 9 punkte nustatyta, jog jeigu reikalinga ikiteisminio tyrimo institucijų išvada, tarnybinis patikrinimas gali būti sustabdytas.

Teisėjų kolegija sprendime pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas gali būti sustabdytas kai reikalinga ikiteisminio tyrimo institucijų išvada, tačiau priėjo prie išvados, kad tarnybinio patikrinimo sustabdymas negali būti siejamas vien tik su procesinio sprendimo ikiteisminio tyrimo byloje priėmimu. Sprendime teigiama, jog iš atsakovų priimtų sprendimų visiškai neaišku, kodėl atliekamas tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir kokią įtaką tam turi atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad byloje pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (liudytojų apklausos protokolai ir kt.), iš kurios matyti visos įvykio aplinkybės, reikalingos pagrįstai išvadai padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad toks sustabdymo susiejimas su procesinio sprendimo priėmimu ikiteisminio tyrimo byloje nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl įpareigojo Vilniaus apskr. VPK atnaujinti tarnybinį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą dėl pareigūno G. V. patirtos traumos.

Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu galite susipažinti čia.

Parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.