2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą, kuris, su tam tikromis išimtimis, įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į daugiausiai pareigūnų susidomėjimą keliančius klausimus, straipsnių ciklo „Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti!“ kiekvienoje dalyje trumpai pristatysime su naujuoju Statutu įsigaliosiančius pasikeitimus.

9. Pareigūnų draudimas ir kitos socialinės garantijos. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutui, įsigalios ir nauja pareigūnų draudimo sistema. Naujasis Statutas numato, kad pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Šiuo metu socialinio draudimo rūšys yra šios: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas; 3) nedarbo socialinis draudimas; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 5) sveikatos draudimas. Draudimo tvarką ir sąlygas nustatytas teisės aktai, be to, Vyriausybė turės nustatyti pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, ir nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus. Taigi, primityviai tariant, pareigūno darbdavys (vidaus reikalų įstaiga) moka socialinio draudimo įmokas, o pareigūnas gauna socialinio draudimo išmokas. Rengiant naująjį Statutą, įstaigos skaičiavo, kad mokėti draudimo įmokas yra ekonomiškiau nei pareigūnams mokėti išmokas. Belieka tikėtis, kad įstaigų apskaičiuota nauda neaplenks pareigūnų, kurie kasdien vykdo įstaigoms pavestas funkcijas.

9.1 Laikinasis nedarbingumas. Kaip minėta anksčiau, visų rūšių socialinių draudimu draudžiamų pareigūnų darbdaviai (vidaus reikalų įstaigos) mokės socialinio draudimo įmokas, o pareigūnai gaus teisės aktų nustatyto dydžio socialinio draudimo išmokas. Ne išimtis ir laikinasis nedarbingumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, o ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Naujasis Statutas numato, kad pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš vidaus reikalų įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.

9.2 Pašalpa. Vadovaujantis tiek šiuo metu galiojančiomis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, tiek naujojo Statuto nuostatomis, pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario ligos, šeimos nario mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Naujajame Statute ši garantija papildyta imperatyvia nuostata: pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.

9.3 Kompensacijos. Kaip žinia, pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurios sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskaičiuojama ir išmokama draudiminė išmoka. O jei sveikata sutrikdyta esant didesniam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai, pareigūnui taip pat apskaičiuojama ir išmokama kompensacija. Naujajame Statute ši pareigūnų socialinė garantija siaurinama. Nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, bus išmokama kompensacija, kuris bus sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.

9.4 Važiavimo išlaidos. Su naujuoju Statutu siaurinama ir kita pareigūnų garantija – važiavimo išlaidų kompensavimas. Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti teisinio reglamentavimo skirtumus:

PASTEBĖTINA. Naujasis Statutas taip pat numato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad pareigūnams (išskyrus pareigūnus, kurie dėl tarnybinio būtinumo ar rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. Šių išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios nuostatos netaikomos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą vežami tarnybiniu transportu. Tiesa, teisės norma įtvirtinta tik kaip galimybė – Vyriausybė gali nustatyti, matyt, gali ir nenustatyti.

10. Socialinis dialogas, socialiniai partneriai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Statute žengti pirmieji žingsniai ir įtvirtintos nuostatos, sudarančios galimybę vystyti socialinį dialogą, socialiniams partneriams derybų keliu susitarti dėl kitokių sąlygų nei numato naujasis Statutas. T.y.:

• Naujojo Statuto 2 str. 8 d. Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
• Naujojo Statuto 6 str. 2 d. Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir Statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.
• Naujojo Statuto 40 str. 7 d. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.
• Naujojo Statuto 41 str. 4 d. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta žalos, padarytos pareigūnui nutraukiant jo kasmetines atostogas, atlyginimo tvarka.
• Naujojo Statuto 42 str. 4 d. Pareigūnams gali būti suteikiamos kitos Darbo kodekse arba šakos kolektyvinėje sutartyje numatytos tikslinės atostogos.
• Naujojo Statuto 52 str. 8 d. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti.
• Naujojo Statuto 52 str. 9 d. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.
• Naujojo Statuto 64 str. 1 d. Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas.

Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (1 dalis) ČIA.

Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (2 dalis) ČIA.

Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas: tu turi tai žinoti! (3 dalis) ČIA.

© Parengė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkė Simona Žadeikytė

2015-09-01