LIGOS, MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS
Nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vidaus tarnybos sistemos pareigūnai yra draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Paprastai tariant, darbdavys ir darbuotojas Sodrai moka įmokas, o esant draudiminiam įvykiui, darbuotojas iš Sodros (ne iš darbdavio, kaip buvo anksčiau) gauna išmokas. Pavyzdžiui, pareigūnui, buvusiam laikinai nedarbingu dėl ligos po 2016 m. sausio 1 d., ligos pašalpą apskaičiuoja ir išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (trumpiau – Sodros Karinių struktūrų skyrius; šiame tekste toliau vartojama bendrojo pobūdžio sąvoka – Sodra).
Sodros interneto svetainėje yra pateiktos labai detalios ir aiškios konsultacijos, ką reikia daryti, susirgus ar slaugant šeimos narį, norint gauti motinystės ar tėvystės pašalpą, taip pat kitais atvejais.
Atsidarius Sodros interneto svetainę (sodra.lt) gyventojui pateikiamoje informacijoje rasite aktualias sritis („Susirgau arba slaugau šeimos narį“, „Noriu gauti motinystės arba tėvystės pašalpą“ ir kt.). Paspaudę ant Jums aktualaus punkto, rasite informaciją, ką turite daryti esamoje situacijoje. Pavyzdžiui, paspaudę piktogramą „Susirgau arba slaugau šeimos narį“, rasite atskirai aprašytus ligos ar šeimos nario slaugymo atvejus. Kviečiame įsijungti Sodros interneto svetainę, išbandyti informacijos priėjimą ir susipažinti su pateikta informacija.
Nuorodos:
Sodra: http://sodra.lt/
Motinystės, tėvystės pašalpos: http://sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-motinystes-arba-tevystes-pasalpa
Svarbu įsiminti! Sodra, pavyzdžiui, ligos pašalpą skaičiuoja ir išmoka tik esant apdraustojo (pareigūno) prašymui. Informaciją apie tai, kada, per kiek laiko, kokiu būdu galite teikti prašymus, rasite, kaip minėta anksčiau Sodros interneto svetainėje.
Svarbu pareigūnui! Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio, pavadinimu „Įstatymo įgyvendinimas“, 23 dalyje nustatyta:
„Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų faktiškai turėtas draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pareigūnui skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų skirtumas.“
Paprastai tariant minėtą teisės normą (remiantis ligos pavyzdžiu) praktikoje reikėtų suprasti taip:
Sodra, ligos pašalpai išmokėti, turi apskaičiuoti sirgusio pareigūno kompensuojamąjį uždarbį. Kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal pareigūno draudžiamąsias pajamas. Kadangi pareigūnai Sodroje drausti nuo 2016 m. sausio 1 d., tai reiškia, kad Sodra neturi duomenų apie pareigūno iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas. Dėl to, tam tikrą periodą Sodros apskaičiuotos ir pareigūnams iš Sodros išmokamos ligos pašalpos bus mažesnio dydžio, nei turėtų būti pagal gautą darbo užmokestį (t.y. turėtas draudžiamąsias pajamas).
Siekiant, kad dėl sisteminių, įstatyminių pokyčių (pradėjus pareigūnus drausti, įtraukus į bendrą Sodros sistemą) pareigūnai nepatirtų praradimų (šiuo atveju, finansinių praradimų), Statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje numatytas kompensavimo saugiklis. T.y. statutinė įstaiga privalo pareigūnui skirti ir išmokėti ligos pašalpos, kurią išmokėjo Sodra, ir ligos pašalpos, kuri turėjo būti išmokėta pagal realiai turėtas pareigūno draudžiamąsias pajamas, skirtumą.
Praktika ir problemos! Tiek ligos pašalpą, kurią išmokėjo Sodra, tiek ligos pašalpą, kuri turėjo būti išmokėta pagal realiai turėtas pareigūno draudžiamąsias pajamas, skaičiuoja Sodra. Tai reiškia, kad Sodrai darbdavys turi pateikti reikalingą informaciją. Kitaip Sodra negali apskaičiuoti ligos pašalpos, kuri turėjo būti išmokėta pagal realiai turėtas pareigūno draudžiamąsias pajamas, dydžio.
Sodra, apskaičiavusi ligos pašalpą, kuri turėjo būti išmokėta pagal realiai turėtas pareigūno draudžiamąsias pajamas, parengia pažymą ir ją siunčia įstaigai. Tokiu būdu Sodra informuoja darbdavį apie pareigūnui privalomą išmokėti pašalpos dalies sumą iš darbdavio lėšų.
Šiai dienai pareigūnai jau susiduria su problemomis įgyvendinant minėtą procesą praktikoje. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos žiniomis, ne visos statutinės įstaigos (teritoriniai, struktūriniai padaliniai, jų darbuotojai) žino apie Statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje įtvirtintą kompensavimo mechanizmą. Taip pat, statutinės įstaigos dėl nežinomų priežasčių neteikia (ar pateikia praėjus daug laiko po ligos pabaigos) Sodrai reikalingų duomenų, dėl ko Sodra negali apskaičiuoti ligos pašalpų skirtumo, parengti ir išsiųsti pažymą įstaigai. Galbūt ne viskas sklandžiai vyksta ir pačioje Sodroje.
Dažnai girdime, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (taip pat neatleidžia ir darbdavio), bet kviečiame ir pareigūnus rūpintis savo teisine padėtimi, būti aktyviais bei esant poreikiui priminti darbdaviui apie Statuto pakeitimo įstatyme jam nustatytas pareigas (duomenų Sodrai pateikimas, ligos pašalpų skirtumo išmokėjimas).
2016-03-03
