Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą pasiekė naujieji patrulių pareigybių aprašymų projektai. Žodis „pasiekė“ neatsitiktinis, ko nepasakysi apie informacijos šaltinį. Taip sakome todėl, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK), nepaisydamas Kolektyvinės sutarties, nesiteikė pareigybių aprašymų suderinti su profesinėmis sąjungomis.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga dar š. m. sausio pradžioje raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK, teigdama, kad pažeidžiami susitarimai, numatyti Kolektyvinėje sutartyje, reikalaudama stabdyti procesą ir derinti pareigybių aprašymų projektus su Profesine sąjunga. Reaguodamas į mūsų raštą, Vilniaus AVPK pateikė kitų pareigūnų pareigybių aprašymų projektus, bet ne patrulių.

Susisiekus telefonu su Vilniaus AVPK rašto rengėja J. Misevič, paaiškėjo, kad Vilniaus AVPK patrulių pareigybių aprašymuose, anot Vilniaus AVPK, įtvirtintos tik pareigybių grupės pagal naująjį Vidaus tarnybos statutą, todėl derinti nėra ką.

Ar tikrai tik tiek? Pasižiūrėkime.

Remiantis patrulio pareigybės aprašymo projekto 6.11 punktu, patruliai bus įpareigoti atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tiesa, pagal kompetenciją. Šiame kontekste įdomus Vilniaus AVPK įsakymo projektas (?), kuriuo pavedama Patrulių rinktinės pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, beje, taip pat pagal kompetenciją, tačiau nepradedant ikiteisminio tyrimo. Už tai, be kita ko, numatytos priemokos.

Čia viskas gerai ir aišku. Numatyta papildoma funkcija ir priedas už ją, aiškiai nurodyta, kad patrulis neįpareigojamas pradėti ikiteisminio tyrimo. Tai kaip nauja neapibrėžta funkcija pareigybės aprašyme dera su šio įsakymo nuostata? Juk už kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas priemokos nemokamos. Ar tai strateginis žingsnis į ateitį iš pradžių patrulio nuraminimui kurį laiką pamokėti priemokas, o po to jas pamiršti, nes juk tai bus įprastinė pareigybės aprašyme numatyta funkcija. Ir kodėl pareigybės aprašyme nepažymėta, kad patruliams nereikės pradėti ikiteisminio tyrimo?

Dar praėjusių metų spalio mėnesį Profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK, teigdama, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą yra valdymo aktas, kuris laikomas pagrindu pradėti tyrimo veiksmus, taikyti procesines prievartos priemones. Juk ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos uždaviniai – tai gautos informacijos apie nusikalstamą veiką gavimas ir fiksavimas teisėsaugos institucijoje, pirminis gautos informacijos įvertinimas, pirminių versijų kėlimas, patikrinimas, ar nėra aplinkybių, darančių ikiteisminį tyrimą negalimą, klausimo, ar gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, išsprendimas, ėmimasis priemonių, skirtų užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, sprendžiamas pirminis veikos kvalifikavimo klausimas, skundo, pranešimo ar pareiškimo perdavimas pagal žinybingumą, ir t. t.

Taigi nurodėme, kad funkcija pradėti ikiteisminį tyrimą vienareikšmiškai neatitinka patruliams keliamo reikalavimo dėl išsilavinimo, be to iškreipiama patrulio paskirtis.

Atsakydamas į mūsų raštą, Vilniaus AVPK patikino, kad funkcija pradėti ikiteisminį tyrimą patruliams nebus pavesta. Dabar jau tuo abejojame, nes matyti, kad daromi pirmi žingsniai, jog ši funkcija su laiku būtų primesta patruliams kaip savaime suprantama.

Dar viena naujovė. Be eismo kontrolės, patruliams pavedama tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įforminti eismo įvykių medžiagas.

Pala, juk traumatologas ir chirurgas abu gydytojai, bet dėl lūžusio piršto ne į chirurgą kreipiamės.

Be to, su Profesine sąjunga nebuvo derintos idėjos suvienodinti Patrulių rinktinės ir Kelių patrulių rinktinės atliekamas funkcijas. Akivaizdžiai kvepia dar viena reforma, bet reorganizacijos, kaip tokio reiškinio, procesas yra aiškiai sureglamentuotas, kurio metu turi būti atliekamos įvairios procedūros, kad nebūtų pažeisti pareigūnų interesai ir teisės. O svarbiausia – prieš priimant sprendimą dėl reorganizacijos, turi būti atlikti vertinimai, ar tokia reforma pasiteisins, atneš naudą tiek visuomenei, tiek policijai.

Pagrįstų abejonių sukėlė ir tas faktas, kad kuopų ir būrių vadams nenumatyta viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcija. Ir tai daroma viešų pareiškimų, kad daugės patruliuojančių pareigūnų, mažės kabinetinių, kontekste. Nagi, kur logika?

Vilniaus AVPK mobilaus padalinio (buvusi mobili kuopa) būrio vadas, atvirkščiai, naujuoju pareigybės aprašymu įpareigojamas vykdyti vyriausiojo patrulio funkcijas. Tiesa, esant būtinumui. Ne tik užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, bet vykdyti ir visas kitas vyriausiojo patrulio funkcijas! Ai, ir ne tik jas. Dar papildomas, naujas 6 funkcijas, pavyzdžiui, padaliniui patikėtų techninių, specialiųjų materialinių išteklių, ginkluotės tinkamo naudojimo ir priežiūros kontrolė. Įdomu tai, kad skiriasi reikalavimai dėl sveikatos – būrio vadas turi atitikti II skiltį, tuo tarpu vyriausiasis patrulis – I skiltį. Bet čia jau Policijos departamento išminties perliukai. Beje, šie pareigybių aprašymų projektai taip pat nesuderinti su Profesine sąjunga.

Taigi policijos vadovybė be jokių skrupulų, nepaisydama taip garsiai policijos bendruomenei išreklamuotos kolektyvinės sutarties, joje įtvirtintų socialinės partnerystės principų, daro tai, kas jiems atrodo reikalinga, o gal tiesiog tai, kas šauna į galvą. Va taip va. Pagal tą patį principą – padarysim, o kaip išeis, taip, nieko nepadarysi... Padarysi. Pradedant nuo to, kad nuo šiol viešinsim vadovybės tokias ir kitokias „šaunias“ idėjas, ir būtų labai, na labai gerai, kad ne jau priimtus sprendimus.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

(DELFI. A.Skardžiaus nuotrauka)