Gruodžio 21 d. įvyko paskutinis 2022 m. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Tarybos posėdis.

Viena pagrindinių posėdžio temų – išsamus LTPF pirmininkės patarėjo Artūro Černiausko pranešimas apie nuo 2023 m. pradžios įsigaliosiančius Darbo kodekso pakeitimus, aktualius pareigūnams. Daug susidomėjimo sulaukė bei diskusijų įžiebė ir vidaus reikalų viceministro Vitalij Dmitrijev pristatymas dėl vidaus reikalų sistemos aktualijų, labiausiai – dėl Vidaus tarnybos statuto projekto. Taip pat Roma Katinienė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė, pristatė dabartinę Policijos šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo situaciją bei buvo aptarti vidiniai organizacijos reikalai.

Paminėtina, kad nubalsuota skirti 2000 eurų streikavusiems Vilniaus viešojo transporto vairuotojams palaikyti. Parama pervesta streiką organizavusiai profesinei sąjungai.

„LTPF nuo pat pradžių rėmė streiką ir pagrįstus vairuotojų reikalavimus. Džiaugiamės, kad šis drąsus žingsnis pasiteisino ir vairuotojų darbo sąlygos pagerės. Reikia suprasti, kad Lietuvoje streiką surengti nėra lengva, tad ši darbuotojų pergalė – tarsi kalėdinė dovana visam profesinių sąjungų judėjimui Lietuvoje“, – apie šį sprendimą kalbėjo LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Nemažai DK pokyčių paveiks ir statutines tarnybas        

Per pastarąjį LTPF Tarybos posėdį nemažai laiko skirta naujai įsigaliojusiems ir 2023 m. įsigaliosiantiems Darbo kodekso pakeitimams. Kaip paaiškino A. Černiauskas, daug aspektų iš Statuto imta reglamentuoti Darbo kodekse.

Trumpai apie svarbiausias naujoves:

• * dėl darbuotojų garbės ir orumo gynimo: daugiau dėmesio skiriama prevencijai bei griežtesnei kovai su smurtu ir įvairių formų priekabiavimu darbovietėje ir pagalbai nukentėjusiems; esmė ta, kad norima užkirsti kelią šioms neigiamoms praktikoms bei užtikrinti, jog, pareigūnams dėl to kreipusis (dėl savęs ar kolegos), jie patys niekaip nenukentėtų ir tokie skundai būtų tinkamai tiriami (30 str.);
• * dėl išsamesnio informavimo apie darbo sąlygas: įvedami papildomi darbo santykių aspektai, apie kuriuos darbuotojas privalo būti informuotas iki darbo santykių pradžios: išbandymo trukmė ir sąlygos, darbo sutarties pasikeitimo tvarka, viršvalandžių nustatymas ir apmokėjimas ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka, teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia, socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą (jei darbdavys už tai atsakingas) (44 str.);
• * dėl nuotolinio darbo: nauja tai, kad darbdaviui atsiranda pareiga leisti dirbti nuotoliniu būdu ir darbuotojui, jei pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikiamas prašymas, pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį (52 str.);
• * dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių: techninis pakeitimas, kad terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, ir neliko nuostatos, kad negalima susitarti su darbdaviu bei sutrumpinti likusio darbo laikotarpio (55 str.);
• * dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės: atsiranda nauja nuostata, kad kai kuriais atvejais galima atleisti ir nėščias darbuotojas, ir joms taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas – anksčiau buvo kategoriška nuostata, jog nėščių darbuotojų atleisti negalima. Taip pat 3 mėnesių įspėjimo laikotarpis taikomas ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą (57 str.);
• * dėl darbo sutarties nutraukimo apribojimų – nėščias darbuotojas, pareigūnes galima atleisti dviem atvejais, pavyzdžiui, kai teismas ar darbdavio organas nusprendžia, jog panaikinamas darbdavys (61 str.); anot A. Černiausko, susiklosto įdomi situacija, nes dabar reformuojama struktūra ir atskiri kalėjimai, kaip darbdaviai, pasibaigia, vietoje to atsiras vienas darbdavys – Lietuvos kalėjimų tarnyba, tas pats laukia ir policijos: „Čia kyla klausimas, ar tokiu atveju galima naudoti šitą punktą? Kol kas pagal tai, ką matome, atrodo, kad galima.“;
• * dėl darbo laiko normos: trumpinama darbo savaitė vienam iš tėvų, šeimai auginant vaikus iki 3 metų: nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį; nepriklausomai nuo to, ar vienas iš tėvų jau yra vaiko priežiūros atostogose (112 str.), A. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad yra probleminė vieta – užduotys: „ar nenutiks taip, kad nepadarei visų darbų ir tavęs negalima vertinti labai gerai – ypač tai bus aktualu sutartininkams, kuriems numatyti priedai už darbo kokybę“, dėl to, anot jo, iškart reikia kalbėti ir apie užduočių mažinimą, kad pareigūnas galėtų jas atlikti per sutrumpintą darbo laiką;
• * dėl darbo laiko režimo: įvedama pareiga darbdaviui tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį (jei dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatybių tai darbdaviui nesudarytų per didelių sąnaudų) (113 str.);
• * dėl darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku: įteisintas ugniagesių gelbėtojų budėjimas po 24 valandas (anksčiau budėtojai nebuvo išskirti) (117 str.);
• * dėl kasmetinių atostogų suteikimo: papildyta nuostata, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojams, pateikusiems prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę, ir suteikti atostogas net jei darbuotojui tuo metu atostogos nenumatytos atostogų grafike; pavyzdžiui, jei pareigūnas turi alergijų, tarkim, šienligę, jis gali reikalauti, kad išleistų atostogauti jo sveikatai tinkamu laiku (128 str.);
• * tėvystės atostogos (nemaišyti su vaiko priežiūros) gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis – anksčiau buvo neskaidomos išvis (133 str.);
• * dėl atostogų vaikui prižiūrėti (neperleidžiamos, per jas mokama 100 proc. DU): anot A. Černiausko, sunku įsivaizduoti, kaip viskas veiks realybėje, nes 2 mėnesius vaiką turėtų prižiūrėti motina, 2 – tėvas, vadinasi, mama 2 mėnesiams grįžta į darbą, o paskui vėl eina prižiūrėti vaiko: „mano galva, tai pjaunasi su realybe – nebent matyčiau galimybę, kad mama grįžta į darbą ne po 18, o po 16 mėnesių, o tuos 2 paskutinius mėnesius vaiką prižiūri tėvas“  (134 str.);
• * dėl nemokamų atostogų ar nemokamo laisvo laiko: nauja tai, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei yra skubios šeiminės priežastys ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti (137 str.);
• * dėl pailgintų ir papildomų atostogų bei kitų lengvatų: nauja tai, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama papildoma poilsio diena per tris mėnesius. (138 str.);
• * dėl pavėluotų darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo: straipsnis papildytas nuostata, kad jei uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (147 str.).

VRM pozicija

Posėdyje svečiavosi ir Vidaus reikalų ministerijos pozicijai atstovavo viceministras V. Dmitrijev ir ministrės patarėja teisės klausimais Ieva Rasimaitė.

Pasisakymas pradėtas svarbiausia tema – Vidaus tarnybos statuto projektu. Paminėta, kad keičiant Statutą VRM itin svarbūs ir pareigūnų rezervo, kursantų pritraukimo, reabilitacijos bei rotacijos klausimai. Pavyzdžiui, VRM matymu, pareigūnų reabilitacijos procesas turės būti organizuojamas per Sveikatos apsaugos ministerijos sistemą ir bendras sveikatos įstaigas.

Viceministras paaiškino, kad šios Vyriausybės prioritetas yra Valstybės tarnybos reforma, tad Statuto projektas stumiasi kelią lėčiau nei norėtume. „Šiai dienai nuspręsta, kad Vidaus tarnybos statuto projektas į Vyriausybės posėdį keliauja toks, kaip sutarta anksčiau, t. y. su darbo užmokesčio, tam tikrų socialinių garantijų dalimis ir konkrečiomis nuostatomis dėl viršvalandžių, darbo švenčių apmokėjimo“, – teigė viceministras, pažymėdamas, kad su veiklos klausimais ketinama eiti atskirai.

Šiuo metu norima peržiūrėti ir iš esmės įsivertinti visą socialinių garantijų spektrą. Tai yra ne vien šio Statuto rėmuose, bet ir susijusių įstatymų, galiojančių kitoms institucijoms, kontekste: tiek Žvalgybos įstatymo, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybų ar Vadovybės apsaugos, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo, kur kalbama apie karių atlyginimus.

Pasak V. Dmitrijev, veikiausiai dėl Vidaus tarnybos statuto projekto su darbo užmokesčio ir socialinių garantijų dalimis sprendimo dar nebus bent jau iki kovo (sausį VRM turėtų rinktis darbo grupė).

Jo teigimu, pliusas iš viso to, kas įvyko, yra tas, kad derybose dėl 2023 m. biudžeto pavyko gauti daugiau lėšų, nes jau buvo parengtas Statutas ir aiškiai apsibrėžta, kokiomis kryptimis judės vidaus reikalų sistema. Lėšos paskirstytos per įstaigas ir dabar galvojama, kaip lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, paskirstyti įstaigų viduje ir kokia bus darbo užmokesčio politika. Sausį šitą dalyką kaip tik bus bandoma pasistyguoti.

Šiuo metu gaunama įvairių pasiūlymų, vienas pagrindinių – dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo bazės, t. y. ar galima suvienodinti apskaičiavimo bazę statutinėje ir valstybės tarnybose. Taip pat dažnai klausiama, ar bus nuimti priedai už stažą – bent šiuo metu VRM tikrai nemato prasmės to daryti.

Posėdyje taip pat minėta, kad pareigūnų atlyginimų vidurkis į rankas turėtų šoktelėti nuo 1000 iki 1100 eurų, kas turėtų padėti atliepti išaugusiai infliacijai.

Viena skaudžiausių bėdų išlieka pravažiavimo išlaidų kompensavimas, ypač – dėl pastaruoju metu dar labiau išaugusių kuro kainų. VRM šiuo metu svarsto dvi galimybes: arba greičiau pakeisti situaciją, bet su mažesne kompensacija, arba grįžti su šiuo klausimu nuo metų vidurio ir su galimai geresniu rodikliu.

Kuro kompensacija kilometrui galimai augtų 2 centais. L. Soščekienė pasiūlė, kad, nors bendras didėjimas tebūtų 2 centai,  įstaigoms, turinčioms geresnes finansines sąlygas, turėtų būti suteikta galimybė kolektyviai susitarti dėl didesnio rodiklio. Tai galėtų bent dalinai amortizuoti šį iššūkį. Viceministras pasiūlė perkalbėti šį klausimą bei galimus sprendimus sausio mėnesį.

Priminsime, kad LTPF Tarybos posėdžiai vyksta bent kartą per ketvirtį.

2023-01-02
LTPF informacija