Šiuo metu Policijos departamentas nori reformuoti tai, kaip organizuojama teritorinių policijos įstaigų padalinių veikla, reaguojant ir užkardant nusikalstamas veikas.

Reforma didelė ir neginčijamai paveiks daug pareigūnų tarnybą, ypač – dirbančių didmiesčiuose. Vis tik jie ir jiems atstovaujančios profesinės sąjungos tradiciškai pastatyti prieš faktą ir – be abejo – su jais nesiteikta konsultuotis tada, kai jų žodis būtų galėjęs ką nors pakeisti. Tai yra – rengiant reformos projektą! Kaip sako, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda, jau tikrai pabodo prieš kiekvieną „buldozeriu stumiamą“ reformą kartoti tą patį ir vėl veltis į kovas su Policijos departamentu. O juk to būtų galima išvengti tiesiog laiku pasikvietus policijos pareigūnų atstovus ir išgirstant, ką turi pasakyti žmonės, kurie su tuo realiai susiduria kiekvieną dieną. 

Nenuostabu, kad tokia situacija netenkina daugybės pareigūnų. Visgi neatrodo, kad reformatoriai lengvai priimtų kritiką dėl padarytų klaidų. Tą profesinės sąjungos tarybos narys, uždavęs aštrių ir nepatogių klausimų apie reformą, patyrė savo kailiu. Vienintelis konkretus „atsakymas“ dėl kritikuotos reformos iš Policijos departamento – veiklos  patikrinimas.

Žinoma, juk niekas neparodys, kad čia taip negražiai su nepatogiais kritikais elgiasi. Ne, juk visose policijos grandyse „kalbamasi, tariamasi, įsiklausoma“ ir „socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis svarbus“. Taigi, čia ne patikrinimas „patikrinimas“, o patikrinimas – „stažuotė ir gerosios patirties sėmimasis“.

Nereikia būti genijumi, kad suprastum, kur šuo pakastas. Aštriai kritikuoji Policijos departamento paskubomis sukurptą reformą ir po 2-3 dienų į „kaltininko“ padalinį atsiunčiamas „stažuotojas“. Visai nesvarbu, kad nuo perspėjimo iki „stažuotojo“ priėmimo net nesuteikta laiko pasiruošti jį tinkamai priimti. O ir sąlygos jo ne kaip stažuotojo, o veikiau kaip VIP: neblogai, kai galima dirbti tik tada, kai pats nori, t. y. individualiu grafiku.

Vertinti to kitaip nei PD spaudimu už nepatogią kritiką neišeina. Nors veikiausiai iš šios istorijos išeis šnipštas, taip pareigūnų bendruomenei siunčiamas ženklas, kad „trukdantys ramiai dirbti“ bus  „ryžtingai“ pastatyti į vietą. Vis tik kiek protingas toks „ryžtas“? Ar lazda nestuktels kitu galu, jei bus nutildytas vertingas, nors dažnai ir nepatogus partneris?

„Tai labai blogai. Gal kitas kolega dėl tokių pavyzdžių kaip mano pabijos ar tiesiog nenorės veltis į papildomas bėdas. Profesinės sąjungos turi ne tik teisę, bet ir pareigą užduoti nepatogių klausimų ir išrėžti apie blogybes. Bandant apriboti šią teisę, nukentės ne tik jų atstovaujami pareigūnai, bet ir visa sistema. Norime, kad pareigūnams ir visai visuomenei būtų geriau. Skirtingai nei Policijos departamentas, nemanome, kad tai reiškia linksėjimą, pritariant viskam, ką sako reformos iniciatoriai“, – sako aktyvus profsąjungietis.

Jis su tokia situacija kategoriškai nesutinka: profesinės sąjungos negali tylėti ir nuryti nemalonius klausimus, kad tik vadovų ego būtų geriau: „Atstovaujame policijos bendruomenei, o ne vadovybei. Jei reikia parodyti, kad „karalius nuogas“, taip ir darysime“.

Nors PD elgesys primena įsižeidusio vaiko kaprizus, vis tik tai yra pavojingas akibrokštas. Peržengus vieną raudoną liniją, likusios irgi tampa ne tokios tolimos... Tad kirba nemalonus klausimas – o kas toliau?

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga