Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), skubos tvarka išnagrinėjęs Vilniaus AVPK apeliacinį skundą byloje dėl kompensacijos už kelionės išlaidas mažinimo 35 procentais, kai į tarnybą ir iš jos buvo vykstama dyzeliniais automobiliais, atmetė Vilniaus AVPK apeliacinį skundą ir pareiškėjams priteisė neišmokėtą kompensacijos dalį. Tai galutinė ir neskundžiama teismo nutartis byloje, kurios nagrinėjimo metu LVAT pripažino važiavimo išlaidų mažinamą 35 procentais neteisėtu.

Tačiau LVAT, galimai įvertinęs per pastarąjį pusmetį teismą užplūdusius skundus, kuriuos teikė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, minimoje nutartyje suformulavo aiškias taisykles, kaip turi būti sprendžiami paskesni ginčai dėl važiavimo išlaidų kompensavimo.

Dar vasarą LR Vidaus reikalų ministerija centrinėms vidaus reikalų įstaigoms bei profesinėms sąjungoms išplatino raštą Nr. 1D-3751, kuriame pareiškė, kad ministerija imsis veiksmų jog pareigūnų negauta kompensacijų dalis būtų išmokėta valstybės (darbdavių) be teismo, tačiau tuo metu imtis tokių veiksmų ministerijai trukdė teisinis neaiškumas. Teisinis neaiškumas pasireiškė tuo, kad LVAT, pripažindamas kompensacijos mažinimą neteisėtu, savo sprendimu galėjo nustatyti, kad pripažinta neteisėta nuostata negali būti taikoma nuo aprašo priėmimo dienos, bet to nepadarė. Todėl, anot ministerijos, pareigūnų reikalavimo teisė buvo neaiški.

LVAT pasisakydamas dėl teisinių pasekmių, pripažinus norminio administracinio akto norma neteisėta, išaiškino, kad nepaisant to, jog pripažinus teisės normą neteisėta, ji netaikoma nuo pripažinimo neteisėta dienos, tačiau yra išimtys. Teismas pabrėžė, kad pripažinus teisės normą neteisėta vienoje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje byloje, kurioje dar nėra galutinio teismo sprendimo. Negana to, LVAT nurodė, kad aptariama išimtis taikoma, pavyzdžiui, ir tiems teisiniams santykiams, kurie nuo neteisėta pripažintos normos paskelbimo dienos nėra išsisprendę galutinai. Tai reiškia, kad teisę reikalauti grąžinti neišmokėtos kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį turi ne tik tiek pareigūnai, kurie šiuo metu bylinėjasi, bet ir kiti pareigūnai, kuriems nesuėjo senatis kelti reikalavimą dėl kompensacijos dalies grąžinimo. Teismas paaiškino, kad priešingu atveju, priimdamas sprendimu paskesnėse bylose dėl važiavimo išlaidų kompensacijos priteisimo turėtų vadovautis neteisėta teisės norma.

LVAT taip pat paneigė atsakovų argumentus dėl būtinumo ginčyti individualius sprendimus, kurie buvo priimami kas ketvirtį ir kuriuose buvo numatytos išmokėtinos kompensacijos sumos. Teismas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjų, jog šie nuginčytų kiekvieną per ilgą laikotarpį priimtą individualų sprendimą, nes kiltų terminų praleidimo klausimas, o kreipiantis dėl kiekvieno sprendimo nuginčijimo atskirai, būtų nepaisoma proceso operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų.

Taigi LVAT nutartimi pašalino visas teisines abejones ir kliūtis priimti sprendimą visiems pareigūnams išmokėti kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį be teisminio bylinėjimosi.

Artimiausiu metu bus inicijuojamos derybos dėl geranoriško ir savalaikio pinigų pareigūnams grąžinimo.

Pareigūnus byloje nemokamai atstovavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Neringa Adomaitienė.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija