Laužti būsto duris ar nelaužti, jeigu viduje galimai nužudytas žmogus? Su tokia dilema susidūrė policijos pareigūnai, iš kurių vienam galiausiai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Policijoje buvo gautas anoniminis užsienio valstybės piliečio pranešimas apie galimą žmogžudystę vieno iš Vilniaus rajonų esančiame bute. Anonimas, nurodęs, kad šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, pranešė, jog viešnagės Vilniuje metu ryte po vakarėlio aptiko kūną be gyvybės ženklų, dėl ko tuoj pat iš buto pasišalino. Pranešimas buvo priskirtas C lygio įvykiui ir perduotas informacijos patikrinimui. Ši užduotis buvo pavesta tyrėjui, kuris nuvykęs prie buto, duris rado užrakintas, jų niekas neatidarė, kaimynų namuose nebuvo, aplink kraujo ir kitų smurto požymių neaptiko, apie patikrinimo rezultatus vadovaujantį pareigūną informavo tarnybiniu pranešimu. Vėliau į galimo įvykio vietą buvo nusiųsti kiti pareigūnai, kurie patvirtino tyrėjo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Nei vienas iš pareigūnų sprendimo laužti duris nepriėmė, tokio sprendimo nepriėmė ir vadovaujantis pareigūnas. Tyrėjas nustatė, kad butas priklauso vienam UAB. Susisiekti su UAB atstovu pavyko ne iš karto, jis perskambino po kelių dienų bei paaiškino, kad butas išnuomotas užsienio šalies piliečiui ir be nuomininko žinios patekti į butą negalima. Sekančią dieną buvo gautas dar vienas to paties asmens anoniminis pranešimas, kuriame iš esmės pakartotinai išdėstyta situacija, papildyta kai kuriomis detalėmis. Pranešimas ir vėl priskirtas C lygio įvykiui. Maždaug po dviejų savaičių UAB atstovas atvyko į butą ir pranešė jame aptikęs lavoną.

Vilniaus AVPK apkaltino tyrėją neatlikus visų būtinų veiksmų, nepatikrinus informacijos, per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo. Vilniaus AVPK teigimu, tyrėjas privalėjo užtikrinti, kad savininkas skubiai leistų apžiūrėti butą, o jam atsisakius – buto duris atidaryti prievarta. Tyrėjui paskirta tarnybinė nuobauda.

Situacijos baigtis, kai anoniminis pranešimas pasitvirtino, be abejo, šiurpi, tačiau galėjo būti ir priešingai – išlaužtos durys, tuščias butas, žalos atlyginimas buto savininkui ir vėl pareigūnas liktų kaltas. Juolab, kad gautą anoniminę informaciją vertino grupė pareigūnų ir nei vienas jos neįvertino kaip realios.

Nesutinkant su nuobauda, teismui buvo pateiktas skundas, kuriuo prašoma naikinti nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė.

Visai kitaip situaciją įvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs apeliacinį skundą.

LVAT nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė įvykio aplinkybes. Sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, LVAT nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytos konkrečios elgesio taisyklės, kurias pareiškėjas pažeidė, išvadoje nurodytos tik abstraktaus pobūdžio teisės normos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios buvus pakankamą pagrindą manyti, jog anoniminiame pranešime nurodytame bute esančių asmenų gyvybei ar sveikatai buvo kilęs realus pavojus arba būtų reikėję gelbėti. Iš esmės teismas pasisakė, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamo pagrindo laužti duris.

Teismas neskundžiamu sprendimu tyrėjui paskirtą nuobaudą panaikino.

Pareigūną teisminiuose bylinėjimuose nemokamai atstovavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Neringa Adomaitienė.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija