Seimo rinkimų debatuose diskutuota ir apie policijos reformą, kuria piktinasi pareigūnų profesinės sąjungos. Jeigu ir nauja valdžia daugiau pareigūnų sieks siųsti į gatves, ar nenukentės kriminaliniai tyrimai?

– Policijos vadovai tikisi, kad daugiau policininkų iš kabinetų perkėlus į gatves, darbas tik pagerės, bet pareigūnų profesinės sąjungos ragina reformą stabdyti. Kaip permainos gali atsiliepti kriminalistams? – „Lietuvos rytas“ paklausė vieno šalies kriminalinės policijos kūrėjų, buvusio jos vadovo Alvydo Sadecko. – Manau, kad kriminalinė policija – stipriausia šios institucijos grandis. Gerai žinau, kaip pavyko palaužti šalies miestuose siautėjusias organizuotų nusikaltėlių – tikrų sadistų ir žudikų – gaujas. Jas sunaikdami kriminalistai atliko milžinišką darbą.

Vykdant reformą, reikia galvoti, kaip toliau gerinti kriminalinės policijos padalinių darbą. Tačiau dabar girdėti balsų, kad dalis jų net bus naikinami. Tai būtų visiškas absurdas – kriminalinė policija visame pasaulyje gyvuoja jau šimtmečius. Nepamirškime, kad ir Interpolas – kriminalinės policijos biuras. Neįsivaizduoju, kaip jis galėtų bendradarbiauti su viešąja policija.

Kriminalinės policijos paskirtis – išaiškinti nusikaltimus ir nusikaltėlius patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kriminalistų niekas negali pakeisti, nes jie yra išskirtinės kompetencijos policininkai. – Tačiau dabar, kai pavojingiausios banditų gaujos jau sutriuškintos, gal svarbiau, kad policininkai laiku atvyktų į įvykio vietą, nes šiuo metu didžiausių skandalų kyla per vėlai sureagavus į iškvietimus?

– Apie policijos reformą viešojoje erdvėje kalbama labai vienpusiškai – tik apie tai, kad svarbiausia laiku sureaguoti į iškvietimus ir daugiau pareigūnų pasiųsti budėti į gatves.

Bet per mažai diskutuojama apie kitus teisėsaugai svarbius dalykus – apie kovą su nusikalstamumu, ikiteisminių tyrimų kokybę, nusikaltimų atskleidimą laiku.

Vis dėlto Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse padėtis nėra siaubinga. Nusikaltimai viešosiose vietose tesudaro penktadalį šalies kriminalinių įvykių.

Žmogui labai svarbu, kad policija laiku atvažiuotų jam į pagalbą, bet ne mažiau svarbu, kad būtų ir surasti nusikaltėliai, o tai gali padaryti tik profesionalūs kriminalistai.

Čia panašiai kaip su medicinos pagalba – ištikus širdies smūgiui, būtina, kad kuo greičiau atvyktų greitoji pagalba, bet vėliau jau padėti pacientui turi kardiochirurgai.

– Ar manote, kad policijos reforma kriminalistus nustums į šalį?

– Gerai nepaaiškinama, kaip bus. Tik paskelbta, kad viešoji ir kriminalinė policija jungiama. Bet ar nenutiks kaip Ivanui Mičiurinui pomidorą sukryžminus su arbūzu? Ar naujasis vaisius tiks vartoti?

Ką reiškia viešosios ir kriminalinės policijos jungimas? Jei tai bus bendra atskirų sričių pareigūnų veikla atskleidžiant nusikaltimus – tai pažangu.

Bet jeigu, kaip dabar svarstoma, bendros pareigūnų pastangos bus nukreiptos tik į greitesnį reagavimą, administracinių pažeidimų fiksavimą ar viešosios tvarkos palaikymą, tai būtų kriminalistų veiklos nuvertintimas, nereikalingas jų gebėjimų ir laiko švaistymas.

– Gal kriminaliniai tyrimai bus neatsiejama viešojo saugumo dalis?

– Viešasis saugumas – toli gražu ne vien viešoji tvarka. Kriminalinės policijos funkcijos aprėpia ir grėsmes nacionaliniam saugumui. Tai prekyba ginklais, narkotikais, nusikalstamų grupuočių smurtas.

Kelia nerimą, kad vykdant policijos reformą beveik nekalbama apie nusikaltimų tyrimą, o tai viena svarbiausių teisėsaugos funkcijų, aprėpianti ir kriminalinę žvalgybą.

Nesuprantu, kaip kriminalistą būtų galima dienomis uniformuotą išsiųsti vaikščioti po gatves, o vakarais jis eitų į konspiracinį susitikimą su policijos informatoriumi.

– Skelbiama, kad policijos reforma padės sutaupyti pinigų atleidus kai kuriuos darbuotojus ir dar atsisakius dalies patalpų. Gal iš tiesų tai leistų net nedidinant finansavimo pakelti policininkams algas?

– Nepritariu požiūriui, kad policijos reforma reikalinga norint sutaupyti pinigų. Tai tik išgyvenimo būdų paieška.

Valstybė turi kelti policininkams algas, aprūpinti geresne technika didindama finansavimą, bet reformų tikslas – pažanga, efektyvesnis darbas, o ne vien taupymas.

Susidaro įspūdis, kad nutikus skandalams, kai policininkai pavėlavo atvykti į įvykio vietą, policijos vadovybės dėmesys pernelyg nukrypo į operatyvų reagavimą, pamiršus ne mažiau svarbią problemą – nusikaltimų atskleidimą. Juk ištiriama tik apie pusę nusikaltimų.

Šis rodiklis nėra labai prastas, nes kai kuriose šalyse nustatoma dar mažiau nusikaltimų, bet ir mums nepavyksta ištirti dalies labai sunkių bylų. Tai ne mažiau svarbus tikslas negu operatyvus reagavimas.

www.lrytas.lt