Po praėjusios savaitės neramumų, kai narkotikus vartojantis Igoris Molotkovas pavogė pareigūnams iš panosės jiems naujai išduotą Kalašnikovo automatą, o daugiau nei prieš savaitę pareigūnai peršovė benamio koją, prezidentė sušaukė pasitarimą su viešojo saugumo tarnybų vadovais.

„Perskirstėme maksimaliai turimą ginkluotę, kad būtų atsisakyta karinių ginklų Kalašnikovo automatų. Liks pistoletai ir kiti automatiniai ginklai, tai yra, ne Kalašnikovo sistemos automatai“, – po susitikimo kalbėjo policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Policininkams Kalašnikovo automatai buvo išduoti po to, kai prieš pusantros savaites Paryžiuje per ginkluotus išpuolius keliose miesto vietose buvo nužudyti 129 žmonės.

Po įvykių Lietuvoje bus daugiau investuojama į policijos rengimą, mokymus, pasirengimą reaguoti į grėsmę keliančias situacijas. Dėl įvykių šiuo metu atliekami tarnybiniai patikrinimai ir ikiteisminiais tyrimai Vilniaus apygardos prokuratūroje.
Pirmadienio susitikime dalyvavo policijos generalinis komisaras L.Pernavas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius ir Policijos specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ vadovas Viktoras Grabauskas, vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius.
Prezidentė: „Gėdingi incidentai“
Susitikime aptartos visuomenės saugumui kylančios grėsmės ir už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų pasirengimas veikti kritinėse situacijose ir reagavimas į grėsmes. Buvo kalbama, kad būtina daugiau dėmesio ir laiko skirti pareigūnų mokymams, jų parengimui ir motyvavimui.
„Pastarųjų dienų įvykiai, gėdingi incidentai ir operacijos dėl neatsakingo ginklo naudojimo, ankstesni incidentai pasienyje, žudynės Kražiuose tapo savotiškais testais, kurie parodė, kad visuomenės saugumui šalyje reikia daugiau dėmesio, o pareigūnams kartais trūksta geresnės parengties, žinių ir įgūdžių elgtis kritinėse situacijose.
Būtina iš naujo įvertinti ir dar griežčiau reglamentuoti sulaikytųjų, teistųjų ar administracinį areštą atliekančių asmenų konvojavimo ir ginklų laikymo bei naudojimo taisykles bei skirti ypatingą dėmesį tam, kad tų taisyklių būtų griežtai laikomasi“, – teigė prezidentės atstovė spaudai D.Ulbinaitė.
Susitikime buvo nutarta, kad reikia integruoto operacijų centro ir naujo krizių valdymo įstatymo. Kitais metais didės ir viešojo saugumo tarnybų finansavimas. Siūloma Vidaus reikalų ministerijai skirti beveik 18 mln. eurų, 8 mln. eurų iš jų – policijai.
Paklausus apie vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atsistatydinimą, prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė perdavė šalies vadovės poziciją: dėl savo tolimesnio darbo S.Skvernelis turi apsispręsti pats.
Nauji geopolitiniai iššūkiai
Pasak prezidentės, Lietuva susiduria ir su naujais geopolitiniais iššūkiais – tai agresyvi kaimynystė šalies Rytuose ir gilėjanti migracijos krizė bei nauja terorizmo banga Europoje. „Tai reikalauja daugiau dėmesio skirti ne tik šalies karinei gynybai, bet ir žmonių saugumui šalies viduje“, – sakė prezidentės atstovė spaudai.
Nuspręsta toliau stiprinti išorinę ES sieną. Lietuvos atveju su Baltarusija ir Kaliningradu. Didesnę kontrolę vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Prezidentė pabrėžė, kad per šiuos metus ėmėmės visų reikiamų priemonių ir esame gerai pasirengę karinei šalies gynybai. Ne prastesnės parengties ir gebėjimo reaguoti profesionaliai reikia ir šalies viduje“, – sakė atstovė.
Įsisenėjusias problemas viešojo saugumo srityje esą turi įvertinti tarnybos ir jų veiklą koordinuojanti Vidaus reikalų ministerija.

www.lrytas.lt