Saulius Skvernelis apie ambicingą reformą: sieksime, kad pareigūnų alga būtų 1000 eurų
Vidaus reikalų sistema braška lyg įkaitęs katilas. Įtampą kelią naujojo ministro Sauliaus Skvernelio pradėta reforma, kurią galima vadinti didele ir ambicinga. Tikslas – sumažinti teisėsaugos institucijų biurokratinį aparatą, išlaidas administracijai ir pasiekti, kad minimalus pareigūnų atlyginimas siektų 1000 eurų. Apie tai interviu 15min.lt pasakojo vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.
– Ar nesigailite, kad priėmėte sprendimą tapti politiku?
– (Kelias akimirkas šypsodamasis tylėjo) Jeigu palyginčiau aną darbą ir šį, tai gal kam nors pasirodytų keista, bet senajame darbe viskas buvo paprasčiau.
Policijoje buvo aiškios užduotys, tikslai, aiškios barikadų pusės, aiškūs priešai.
Žinoma, buvo daug iššūkių, sunkumų, net atrodė, kad sunkesnės tarnybos už generalinio komisaro nebėra, bet! Atėjęs čia galiu pasakyti, kad šitos pareigos yra gerokai sunkesnės (nusišypsojo).
Visų pirma, gerokai daugiau funkcijų, jos yra labai skirtingos. Na ir palikimas ministerijoje yra tikrai sudėtingas.
Tai yra politinės pareigos, todėl reikia suprasti tą politinę konjunktūrą, politinį žaidimą. Ne viskas yra taip išvaizdu ir gerai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
O šiaip, tikrai nesigailiu. Tai yra darbas valstybei ir tikrai norisi, kad visa vidaus reikalų sistema būtų kitokia. Tai, ką pamačiau atėjęs, palieka nevienareikšmišką įspūdį.
– Kalbėjote apie VRM pertvarkymą, norite, kad sistema būtų kitokia. Kas bus daroma arba – kas jau daroma?
– Iki šiol nebuvo nustatyti aiškūs vidaus reikalų sistemos prioritetai, todėl reikėjo padaryti bent jau strateginio veiklos plano projektą, įjungti į planavimą visas susijusias institucijas.
Dabar planas jau yra parengtas, liko tik patvirtinimo procedūros. Tada mes aiškiai galėsime pasakyti, kur link einame, kokie yra pagrindiniai tikslai, uždaviniai ar jie yra pasiekti.
Bendros strategijos nebuvimas paskatino kitą negerą reiškinį.
Ant popieriaus vidaus reikalų sistema gal ir atrodo vieninga. Bet iš tikrųjų yra labai susiskaidžiusi. Policija dirba sau, pasieniečiai – sau, ugniagesiai – sau, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – sau. Kažkokios atskiros kunigaikštystės.
Pagrindiniai vidaus reikalų sistemos prioritetai yra susiję su žmogumi: gyvybė, sveikata, turtas, legalios pajamos ir visa kita. Dabar mes dedame visas pastangas, kad visų struktūrų pajėgos būtų konsoliduotos ir nukreiptos į tuos pagrindinius tikslus, kad nebūtų kažkokios vidinės konkurencijos.
Mes manome, kad į įvykius ir situacijas turi reaguoti ta žinyba, kuri tuo metu yra arčiausiai žmogaus.
Kai kuriuos žingsnius jau pavyko padaryti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir policija jau dirba kartu, pajėgos yra konsoliduotos.
– Ar gerai suprantu: sakote, kad VRM priklausančios tarnybos galėtų labiau padėti viena kitai ir taip didinti visuomenės saugumą?
– Esminis dalykas yra mūsų veiklos efektyvumas. Mes aiškiai matome, kad visoms tarnyboms trūksta pinigų, bet pajėgos vis tiek nėra pajungiamos.
Elementarus pavyzdys. Visos VRM struktūros savarankiškai vysto informacines technologijas, perka programinę įrangą, kuria sistemas. Bet juk šalia turime Informatikos ir ryšių departamentą, kuriame dirba apie 200 žmonių!
Tai dabar mes suvienysime visų tarnybų IT pajėgumus į vieną įstaigą – Informatikos ir ryšių departamentą. Per jį aprūpinsime visą vidaus reikalų sistemą tiek technika, tiek programine įranga, tiek sprendimais.
Kitas pavyzdys. Mes turime vieningą pajėgų valdymo sistemą. Absurdiška net sakyti, bet policijos ir pasienio budėtojai sistemoje iki šiol nematė vieni kitų pajėgų. Kiekvienas sau dirbo.
Kai pasakėme, kad skirtingų tarnybų pareigūnai privalo matyti vieni kitų pajėgas ir bendrai reaguoti į situacijas, paaiškėjo, kad techniškai tai sunku padaryti.
Dabar turime kiekvienoje tarnyboje savą materialinį aprūpinimą, štabus, personalo klausimus sprendžia visi atskirai, perkasi uniformas, transportą.
Šitą ūkį turime sutvarkyti, padaryti, kad jis būtų efektyvus ir aprūpintų visą sistemą.
– Iš esmės, mažinate biurokratinį aparatą?
– Taip, tai yra labai svarbu.
Administracinius resursus, kurie nėra susiję su tiesioginių funkcijų vykdymu, mes pertvarkome. Kuo daugiau žmonių turi būti nukreipta į darbą gatvėse, valstybės sienos apsaugą, į tyrimus, gelbėjimą ir kitų tiesioginių funkcijų atlikimui.
Dar tie atlaisvinti resursai gali būti skiriami žmonių motyvacijai ir materialiniam atlygiui didinti.
Iš tikrųjų, labai prasta situacija yra su žmogiškaisiais resursais. Nėra prognozuojama, kas bus ateityje, nėra valdymo sistemos.
Šiandien situacija tokia: jeigu tik atsirado kažkokios geresnės darbo sąlygos, tarkime, Lazdijų policijoje, tai iš VSAT gali nenutrūkstamas pareigūnų srautas perbėgti į komisariatą.
Arba atvirkščiai – iš policijos komisariato į pasienį.
Bet juk sistema yra viena! Ji privalo užtikrinti, kad ir policija dirbtų efektyviai, ir pasienis būtų saugomas. Todėl ministerijoje iš vidinių struktūrų kuriame atitinkamą departamentą, kuris bus atsakingas už žmogiškųjų išteklių valdymą ir personalo politiką.
www.15min.lt