Informacija dėl LR Vidaus tarnybos statuto projekto, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų

demesio LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS

Su paskutiniu LR Vidaus tarnybos statuto projekto variantu galite susipažinti paspaudę ČIA.

Projekte siūloma nustatyti:

Statuto priede nurodytų 13-15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija, 10-12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1-9 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus pareigūnų išsilavinimui nustato vidaus reikalų įstaigų vadovai.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 65 metus.

Projekte siūloma nustatyti:

Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 60 metų.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama, jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

Projekte siūloma nustatyti:

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama, jeigu asmuo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą, jeigu nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama, jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai.

Projekte siūloma nustatyti:

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama, jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 3 metai.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje tik turint jo raštišką sutikimą. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei vienus metus.

Projekte siūloma nustatyti:

Kai yra tarnybinis būtinumas, pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams – kai jie perkeliami į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį vidaus reikalų įstaigos veiklai nustatytoje teritorijoje) ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Tokių pareigūno perkėlimų per trejus jo tarnybos metus bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo profesinius įgūdžius, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tarnybinės veiklos rezultatus. Pareigūno tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai.

Pareigūno vertinimo procese atitinkamai dalyvauja tiesioginis vadovas, jo tiesioginis vadovas, vertinimo komisija, į pareigas skyręs vadovas.

Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skyręs vadovas.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnai privalo vykdyti šias bendrąsias pareigas:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;

2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;

4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ar juridinių asmenų padalinių ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais;

5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis;

6) specialūs įstatymai pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

1) Statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;

2) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

3) nebuvimą tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;

4) buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

5) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

Projekte siūloma nustatyti:

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:

1) Statuto 31 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;

2) elgesį, diskredituojantį valstybės tarnybą, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises;

3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;

4) piktnaudžiavimą tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;

5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

6) nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;

7) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą;

8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau nei nustatytas terminas.

Projekte siūloma nustatyti:

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau nei sueis nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

Projekte siūloma nustatyti:

Vidaus reikalų įstaigos vadovas gali šio Statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Projekte siūloma nustatyti:

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina centrinės įstaigos vadovas.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.

Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I pusmetį.

Pareigūnui, kuriam dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos visam laikinojo nedarbingumo laikui, o nesant galimybės pratęsti, jos perkeliamos.

Projekte siūloma nustatyti:

Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.

Nustatytais atvejais nutrauktų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis suteikiama pareigūno pageidaujamu laiku.

Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta žalos, padarytos pareigūnui nutraukiant jo kasmetines atostogas, atlyginimo tvarka.

Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudojamos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas suteiktų atostogų per nurodytą laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo pareigūno nepriklausančių aplinkybių. Pareigūnas, nepanaudojęs šių atostogų per nustatytą laiką, jas praranda.

Pareigūnams gali būti suteikiamos kitos tikslinės atostogos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - Darbo kodeksas) arba šakos kolektyvinėje sutartyje.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už laipsnį;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

4) priemokos;

5) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal Statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

Projekte siūloma nustatyti:

Priimant asmenį į pareigūno pareigas, nustatoma Statuto priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos.

Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal Statuto 20 straipsnio 1 ir 3 dalį nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta pareiginė alga.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) grandinis, jaunesnysis policininkas – 0,1 bazinio dydžio;

2) jaunesnysis puskarininkis, policininkas – 0,15 bazinio dydžio;

3) puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,2 bazinio dydžio;

4) vyresnysis puskarininkis, viršila – 0,3 bazinio dydžio;

5) leitenantas, inspektorius – 0,4 bazinio dydžio;

6) vyresnysis leitenantas, vyresnysis inspektorius – 0,5 bazinio dydžio;

7) kapitonas, komisaras inspektorius – 0,6 bazinio dydžio;

8) majoras, komisaras – 0,7 bazinio dydžio;

9) pulkininkas leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 bazinio dydžio;

10) pulkininkas, vyriausiasis komisaras – 0,9 bazinio dydžio;

11) generolas, generalinis komisaras – 1 bazinio dydžio.

Nuo 2017 sausio 1 d. Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) grandinis, jaunesnysis policininkas – 0,5 bazinio dydžio;

2) jaunesnysis puskarininkis, policininkas – 0,6 bazinio dydžio;

3) puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,7 bazinio dydžio;

4) vyresnysis puskarininkis, viršila – 0,8 bazinio dydžio;

5) leitenantas, inspektorius – 0,9 bazinio dydžio;

6) vyresnysis leitenantas, vyresnysis inspektorius – 1,0 bazinio dydžio;

7) kapitonas, komisaras inspektorius – 1,1 bazinio dydžio;

8) majoras, komisaras – 1,2 bazinio dydžio;

9) pulkininkas leitenantas, vyresnysis komisaras – 1,3 bazinio dydžio;

10) pulkininkas, vyriausiasis komisaras – 1,4 bazinio dydžio;

11) generolas, generalinis komisaras – 1,5 bazinio dydžio.

Šiuo metu VTĮ nustatyta:

Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;

3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.

4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už darbą, kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pareigūno funkcijas;

2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

Projekte siūloma nustatyti:

Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (t.y. už darbą, kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pareigūno funkcijas) nurodytos priemokos dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 2 ir 3 punktuose (t.y. už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti) nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

Projekte siūloma nustatyti:

Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai išmokama vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.

Projekte siūloma nustatyti:

Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnai draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos draudimo ypatumus nustato Vyriausybė.

Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos)), iš įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūno, mirusio dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams išmokama 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa, o kai miršta pareigūno šeimos narys jam išmokama 1 minimalios mėnesinės algos dydžio pašalpa.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus važiavimo lengvaisiais automobiliais taksi išlaidas. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis kompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo arba vykimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu, išskyrus vykimo lengvaisiais automobiliais taksi, išlaidos.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad pareigūnams, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos jos nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis. Šios nuostatos netaikomos, kai pareigūnas yra vežamas į tarnybos vietą tarnybiniu transportu.

Projekte siūloma nustatyti:

Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.

Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnas rašytinį prašymą nagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnas iš vidaus tarnybos gali būti atleidžiamas šalių susitarimu.

Pareigūną atleidžiant iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės kompensacijos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.

Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos šalių susitarimu išmokama nuo vieno iki šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnai gali tarnauti:

1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;

2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

3) aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnai gali tarnauti:

1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

3) aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu. Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Projekte siūloma nustatyti:

Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu pateikęs prašymą pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikęs prašymą pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas.

Projekte siūloma nustatyti:

Išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.

Šiuo metu Statute nustatyta:

Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Projekte siūloma nustatyti:

Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo nustatytų įsipareigojimų (t.y. ne vėliau kaip atleidimo dieną atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones).

Projekto įgyvendinimo nuostatos:

Vidaus reikalų ministerijoje sudaroma vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, kuri iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. peržiūri vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos vidaus reikalų ministrui. Į Vidaus reikalų ministerijoje sudaromą vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisiją nario teisėmis įtraukiamas vidaus tarnybos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų bendru jų sutarimu skiriamas atstovas. Jeigu šios profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į šios vertinimo komisijos narius neskiriamas.

Projekto įgyvendinimo nuostatos:

Naikinant nauja redakcija išdėstytame Statute nustatytos pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę, pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į laisvas lygiavertes pareigūno pareigas, arba jo prašymu į žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, arba pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigūno pareigybė.

Jei vietoj naikinamos nauja redakcija išdėstytame Statute nustatytos pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigūno pareigybės bus steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos funkcijos yra to paties pobūdžio kaip ir naikinamos pareigūno pareigybės, pareigūno pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jeigu jis sutinka, jis turi būti perkeltas į įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

DĖL PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

Taip pat primename, kad Seimo teisės aktų projektų bazėje yra pateiktas naujas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projekto variantas Nr. 14-13735(2) dėl tarnybos laiko pareigūno pensijai skirti. Atkreipiame dėmesį, kad pareigūnams, kurių tarnybos laikas pensijai skirti šio projekto įsigaliojimo dieną (kuri planuojama 2016 m. sausio 1 d.) bus mažesnis nei 11 metų, pensija galės būti skiriama po 25 tarnybos metų. O pareigūnams, kurių tarnybos laikas pareigūno pensijai skirti šio projekto įsigaliojimo dieną bus didesnis nei 11 metų, pensija galės būti skiriama pagal projekto lentelėje nustatytą tarnybos laiką. Su projektu ir lentele (pačioje teksto pabaigoje) galite susipažinti paspaudę ČIA.

Straipsnį parengė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga pagal LTPF informaciją

Komentuoti

JComments

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kviečia keliauti !!!

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kviečia keliauti !!!

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kviečia keliauti!!!

Daugiau apie pasiūlymą

SPORTAS SOSTINĖS VAIKŲ IR JAUNIMO CENTRE

Informacija dėl LR Vidaus tarnybos statuto projekto, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų

Komentuoti