Lietuvos pareigūnų pensijų modeliu gąsdinama visa Europa
Dažnai visuomenė vertina ankstyvą pareigūnų išėjimą į pensiją kaip privilegiją. Patys pareigūnai tai vertina kaip vieną iš nedaugelio likusių socialinių garantijų, kuri kompensuoja tarnybos ypatumus.
2014 m. spalio 22 d. Seime įregistruotas K. Miškinienės inicijuotas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Projektu siūloma ilginti pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. Šiuo metu valstybinė pensija skiriama ir mokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems 20 ir daugiau metų. Projektu siūloma tarnybos laiką ilginti iki 25 metų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisos parengtos remiantis Lietuvos karo akademijos išleista monografija“ Pareigūnų ir karių antroji karjera“, kur teigiama, jog daugelyje Europos valstybių yra ilginamas pensijinis amžius.
Tas amžinas įprotis lygintis su kitomis Europos šalimis ten, kur patogu valdžiai, veda iš kantrybės.
Taigi, 20 metų nuolatinės įtampos, rizikos ir pavojų, beje, taip teigiama ir minėtoje monografijoje .
Ne kiekvienas žmogus pajėgus dirbti tokiomis sąlygomis. Žmonės tiesiog psichologiškai pervargsta. Galima daug kalbėti apie sistemoje dirbančius psichologus ir kapelionus, tačiau paklauskim vieni kitų, kiek gi mes patys pas juos lankomės ištikus bėdai.
Pirma, kažkodėl pamirštama pasakyti, kad pareigūno pensija Lietuvoje už 20 ištarnautų metų sudaro 20 proc. jo darbo užmokesčio. Tad, jei pareigūno alga yra 2000 lt., tai jo pensija tebus 400 Lt., kuri vargu ar užtikrins bent minimalius asmens poreikius. Tokios praktikos nėra nei vienoje ES šalyje.
Tai Lietuvos pareigūnų pensijų modeliu gąsdinama visa Europa.
Antra, ir šiuo metu yra pareigūnų, dirbančių sistemoje daugiau kaip 20 metų. Nors, kaip teigiama monografijoje, sisteminga personalo kaita statutinėse organizacijose garantuoja karjeros galimybes jauniems pareigūnams, palaiko pakankamą patyrusio personalo kiekį, kad būtų išlaikomas žinių ir patirties tęstinumas.
Trečia, suėjus pensiniam amžiui, pirminės grandies pareigūnams-50 metų, vidurinės-55 ir aukščiausios -65 metai, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti tarnybos laiką dar 5 metus.
Tad, jei pareigūnas gali ir nori dirbti, jis turi galimybę likti tarnyboje. Sakydama gali, turiu mintyje pareigūno sveikatos būklę. Kalbame ne tik apie policijos pareigūnus, patruliuojančius gatvėse, kalbame ir apie narus, apie sraigtasparnių pilotus, ugniagesius ar vadovybės apsaugos pareigūnus. Visiems jiems taikomi griežti sveikatos būklės reikalavimai. Išėjus į pensiją dėl blogos sveikatos būklės, pareigūnui bus mokama išankstinė pensija, tad valstybės iždas vėl „seks“.
Pareigūnai, išėję į pensiją vyresnio amžiaus nei dabar, be abejo, susidurs su dar didesnėmis problemomis įsidarbinant. Buvusi profesinė kvalifikacija dažnai nesutampa su darbo rinkos poreikiais, tad rasti darbą, ypač mažesniuose rajonuose, yra gan sudėtinga.
Daugelyje ES šalių veikia profesinio orientavimo, socialinės reintegracijos paslaugos pareigūnams, išeinantiems į pensiją. Buvusi darbovietė konsultuoja ir informuoja, kur ir kaip susirasti darbą, pasirūpina psichologine pagalba ir net sudaro sąlygas keisti profesiją. Taigi, patenkinti jiems suteiktomis socialinėmis garantijomis, išeinantys į pensiją pareigūnai skatina ir kitus eiti tarnauti.
Lietuvoje 2005 metais Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta „Pareigūnų ir karių , išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis, sistemos sukūrimo programa“, kurioje buvo numatyta, kad profesinio orientavimo funkcijas atliks darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, tam net buvo skirta keli šimtai tūkstančių litų.
Šiuo metu buvusiems pareigūnams socialinio pritaikymo ir profesinio orientavimo paslaugos, teikiamos bendra tvarka, yra analogiškos paslaugoms, teritorinių darbo biržų teikiamoms ir visiems kitiems bedarbiams, nes papildomų lėšų programos įgyvendinimui neskiriama. Taigi, programa praktiškai neveikia.
Reikia priminti, kad dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams krizės metu jos buvo mažinamos net iki 80 proc., nedirbantiems kiek mažiau.
Iki šiol niekas, nei Seime, nei Vyriausybėje net neužsimena apie šių pensijų kompensavimą.
Konstitucinis teismas 2010 m. balandžio 20 d. savo sprendime nurodė, kad „ įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonominės krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo“.
Beveik penkeri metai - turbūt dar nėra tas protingas laikotarpis nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą 13 tūkstančių valstybinių pensijų gavėjų.
Kryžiaus kelius Seime einantis naujasis vidaus tarnybos statuto projektas, ketinimai ilginti pensinį amžių, valstybinių pensijų nekompensavimas- visa tai rodo, kad patraukli, stipri, atsakinga statutinė tarnyba Lietuvoje niekam nereikalinga.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė
2014-11-21